Vartotojų kainos didžiausioje Europos ekonomikoje per metus padidėjo 2,5 proc., pranešė statistikos agentūra „Destatis“, Vokietijai atsigaunant po koronaviruso pandemijos sukeltos krizės.
Paskutinį kartą toks infliacijos lygis fiksuotas 2011 metų rugsėjo mėnesį.
Palyginti su balandžio mėnesiu, kainos ūgtelėjo 0,5 procento.
Vokietijoje infliacija stabiliai auga nuo metų pradžios, iš dalies dėl įvesto anglies mokesčio bei pasibaigus šešių mėnesių pardavimo mokesčio lengvatos laikotarpiui, kurio tikslas buvo sušvelninti ekonominę pandemijos žalą.
Gegužės mėnesį fiksuotą šuolį daugiausia lėmė 10 proc. išaugusios energijos kainos per metus, pažymėjo „Destatis“, palyginti su beveik 8 proc. augimu balandžio mėnesį, kuomet metų infliacija siekė 2 procentus.
Maisto kainos kilo 1,5 proc., o paslaugų sektoriuje kainos augo 2,2 procento.
Vertinant pagal Europos suderintą vartojimo kainų indeksą (HICP), kuriam pirmenybę teikia Europso Centrinis Bankas (ECB), Vokietijoje infliacija per metus padidėjo 2,4 proc., viršydama ECB nustatytą tikslinį lygį „šiek tiek mažiau nei 2 proc. infliacija“.
ECB vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) ne kartą yra sakiusi, kad pastaruoju metu fiksuojamą didesnę infliaciją euro zonoje daugiausia lemia „laikini veiksniai“, susiję su pandemija, ir kad tai nepaskatins banko artimiausiu metu griežtinti itin laisvos pinigų politikos.
Pasak Vokietijos valstybinio banko LBBW analitiko Elmaro Voelkerio, naujasis infliacijos šuolis gegužę „nebuvo visiškai netikėtas“, o šią vasarą infliacija gali perkopti 3 proc. ribą taip, kad ją pajus ir vartotojai.
Analitiko teigimu, ECB vis dėlto „ir toliau pabrėš laikiną daugelio kainų poveikio pobūdį ir labai nuosaikią pagrindinę infliaciją, ypač euro zonoje“.
„Tai atvers kelią tolesniam akivaizdžiam infliacijos kritimui kitais metais, – mano E. Voelkeris. – Taigi palūkanų normos politikos pokyčių perspektyvos lieka labai tolimos.“
