Dalis prieaugio paaiškinama Vokietijos vyriausybės įvestų „PVM atostogų“, įvestų siekiant sušvelninti pandemijos karantino poveikį ekonomikai, ir naftos kainų kilimo poveikiu, pažymėjo federalinė statistikos agentūra „Destatis“.
Rugpjūtį metų infliacijos rodiklis buvo 0,1 procentinio punkto didesnis nei ankstesnį mėnesį.
Rodiklis buvo antras pagal dydį nuo 1993 metų gruodį užfiksuoto 4,3 proc. infliacijos lygio.
„Dabartinis padidėjimas greičiausiai bus laikinas“, – mano Vokietijos valstybinio investicinio banko „KfW“ vyriausioji ekonomistė dr. Fritzi Koehler-Geib.
Tikėtina, kad infliacija grįš prie Europos Centrinio Banko (ECB) nustatyto 2 proc. tikslo, tačiau analitikė perspėjo, jog tebesitęsiantis svarbių komponentų, pavyzdžiui, kompiuterinių lustų, trūkumas gali „atsiliepti vartotojų piniginėms, nes įmonės greičiausiai perkels ant vartotojų pečių bent dalį padidėjusių išlaidų“.
Neseniai ECB padidino savo infliacijos tikslą iki 2 proc. ir pareiškė, kad prieš imdamasis priemonių yra pasirengę laikinai toleruoti infliaciją, kiek didesnę ar mažesnė nei ši riba.
ECB politikos formuotojai kitą savaitę susitiks aptarti tolesnių veiksmų.
Nors palūkanų normos yra rekordiškai žemos, aukšta Vokietijos infliacija greičiausiai paskatins diskusijas apie tai, kada ECB turėtų pradėti mažinti savo didžiulę skatinimo programą. Vokietija tradiciškai atsargiai vertina infliaciją dėl istorinių priežasčių.
Didžioji hiperinfliacija praėjusio amžiaus 3-iojo dešimtmečio pradžioje sugriovė ekonomiką ir sukėlė politinį nestabilumą besiformuojančioje Veimaro Respublikoje.
Vokietija yra viena garsiausių ECB itin laisvos pinigų politikos kritikų.
Praėjusią savaitę paskelbtame pranešime Vokietijos centrinis bankas „Bundesbank“ teigė, kad infliacija gali išlikti didesnė nei 2 proc. „iki 2022 metų vidurio“.
