Remiantis pirmaisiais federalinės statistikos agentūros „Destatis“ skaičiavimais, infliacija spartėjo trečią mėnesį iš eilės ir buvo 4,1 proc. didesnė nei tuo pat metu metais anksčiau.
Rugpjūtį, palyginti su 2019-aisiais, didžiausioje Europos ekonomikoje vartotojų kainos buvo didesnės 3,8 procento.
Infliacijos augimas sietinas su „laikinu pridėtinės vertės mokesčio sumažinimu“ Vokietijoje 2020 metais, siekiant kovoti su koronaviruso pandemijos ekonominiu poveikiu, ir naftos kainų kritimu tais pačiais metais, pranešė agentūra.
Gamtinių dujų tiekimo ribojimai taip pat prisidėjo prie kylančių energijos kainų vartotojams.
Energijos kainos „greičiausiai išliks aukštos iki metų pabaigos“, mano Vokietijos valstybinio investicinio banko „KfW“ vyriausioji ekonomistė dr. Fritzi Koehler-Geib.
„Tai turėtų išlaikyti bendrąją infliaciją gerokai virš 3 proc. likusią šių metų dalį“, prieš jai nukretant žemiau 2 proc., pažymėjo analitikė.
Žaliavų ir pramoninių komponentų tiekimą trikdančios kliūtys stabdė gamybą ir didino kainas visame pasaulyje.
„Tik dalis“ šio kainų augimo iki šiol buvo perduota vartotojams, teigė „Destatis“.
Palyginti su rugpjūčiu, kainos nepakito, pranešė agentūra.
Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde ne kartą yra sakiusi, kad pastarieji infliacijos šuoliai, viršijantys 2 proc. banko nustatytą tikslinį lygį, yra lemti laikinų veiksnių.
Antradienį Ch.Lagarde pareiškė, kad bankas neturi „per stipriai reaguoti“ į išaugusią infliaciją, kurią lemia pasiūlos trūkumas.
