Metinė infliacija pakilo iki 5,2 proc. ir spartėjo jau penktą mėnesį iš eilės, o jos prieaugį iš dalies lėmė 22 proc. šoktelėjusios energijos kainos, pranešė federalinė statistikos agentūra „Destatis“.
Spalį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kainos padidėjo 4,5 procento.
Vokietijos centrinis bankas (Bundesbank) kiek anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad infliacija šalyje šiais metais gali išaugti iki beveik 6 procentų.
Visoje euro zonoje šiuo metu kainos auga, todėl Europos Centrinis Bankas (ECB) susiduria su spaudimu griežtinti savo itin laisvą pinigų politiką.
ECB yra pareiškęs, kad infliacijos šuolis 19 valstybių zonoje yra laikinas, todėl vengia imtis veiksmų per anksti, kad nenuslopintų ekonomikos atsigavimo nuo pandemijos sukeltos krizės.
Tačiau Bundesbanko vadovas Jensas Weidmannas (Jensas Vaidmanas), kuris planuoja šių metų pabaigoje atsistatydinti, perspėjo, kad kainų kilimas gali trukti ilgiau nei tikėtasi.
Remiantis ECB pasirinktu kriterijumi – suderintu vartotojų kainų indeksu (SVKI), Vokietijoje metų infliacija lapkritį šoktelėjo iki 6 proc. – gerokai viršydama banko nustatytą 2 proc. tikslą.
Dėl sušvelnintų koronaviruso apribojimų išaugusi paklausa padidino energijos kainas ir lėmė pagrindinių medžiagų ir darbo jėgos trūkumą visame pasaulyje.
Visgi Vokietijos duomenims įtaką daro ir palyginimo su 2020 metų rodikliais efektas. Pernai Vokietijoje buvo laikinai sumažintas pardavimo mokestis, tuo tarpu šių metų pradžioje patvirtinta anglies dioksido kainodara, pranešė „Destatis“.
Banko ING ekonomistas Carstenas Brzeskis lapkričio mėnesio infliacijos rodiklį pavadino „šokiruojančiu“, tačiau teigė, kad pikas dar laukia ateityje.
„Gruodžio mėnesio infliacijos skaičius gali pasiekti naują rekordą nuo pat Vokietijos suvienijimo“, – mano analitikas.
Jis pridūrė, kad „vienkartiniai veiksniai, tokie kaip bazinis aukštesnių energijos kainų poveikis ir kainų antkainiai po karantinų palaipsniui pradės mažėti“.
„Tačiau gali tekti palaukti iki 2022 metų pabaigos, kol bendroji infliacija nukris žemiau 2 proc. o gal net ir iki 2023-ųjų“, – pridūrė analitikas.
