„Vokietijos ekonomika pademonstravo atsparumą“, – teigė „Ifo“ prezidentas Clemensas Fuestas, atidžiai stebimam indeksui pasistiebus nuo 90,8 punkto kovo mėnesį iki 91,8 punkto balandį.
Bendrovės buvo mažiau pesimistiškai nusiteikusios dėl ekonomikos perspektyvų, po kovą stebėto nuotaikų nuosmukio, kurį lėmė Rusijos invazija į Ukrainą, pažymėjo „Ifo“.
Kovo mėnesį bendras rodiklis nukrito beveik aštuoniais punktais, tuo tarpu prognozės pablogėjo daugiau nei kai prieš dvejus metus prasidėjo koronaviruso pandemija.
Verslininkai dabartines sąlygas įvertino „minimaliai geriau“, teigė C.Fuestas ir pridūrė, kad nuotaikos tarp įmonių „stabilizavosi žemame lygyje“.
„Atrodo, kad pradinis karo sukeltas šokas šiek tiek atslūgo, tačiau, atsižvelgiant į daugybę pavojų, dar per anksti pradėti kalbėti apie lūžio tašką“, – pažymėjo ir LBBW banko analitikas Elmaras Voelkeris.
„Sunku įvertinti besitęsiančio konflikto Ukrainoje poveikį, įskaitant Rusijos dujų tiekimo nutraukimo galimybę“, – pridūrė ekspertas.
Vokietija, kaip ir daugelis Europos šalių, yra labai priklausoma nuo gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos, kad patenkintų savo energijos poreikius.
Remiantis „Ifo“ apklausa, chemijos sektoriuje, kur rusiškų dujų atsisakymo poveikis gali būti didelis ir net lemti gamybos sustabdymą, lūkesčiai pablogėjo.
Pasitikėjimas statybos sektoriaus perspektyvomis, nepaisant bendros tendencijos, taip pat sumažėjo iki žemiausio lygio nuo 2010 metų gegužės mėnesio, kadangi sektorius ir toliau susiduria su nesilpstančiais tiekimo sutrikimais.
