Nepaisant teigiamo rezultato, karas Ukrainoje pasižymi „didėjančia įtaka“ ekonomikai nuo tada, kai Rusija vasario pabaigoje įsiveržė į savo kaimynę, sakoma federalinės statistikos agentūros „Destatis“ pranešime.
Paskutinį 2021 metų ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) susitraukė 0,3 proc., veikiamas pasiūlos trikdžių ir naujos koronaviruso bangos.
Didžiausia Europos ekonomika pateko tarp „dviejų priešingų jėgų“, pareiškė Vokietijos banko KfW vyriausioji ekonomistė Fritzi Koehler-Geib.
Pasak analitikės, atsigavimas po pastarosios koronaviruso bangos davė „teigiamą impulsą“, tačiau poveikį ekonomikai daro Ukrainos konflikto sukeltos naujos žaliavų ir komponentų tiekimo kliūtys.
Pavyzdžiui, didžiausios Vokietijos automobilių gamintojos „Volkswagen“ gamykla laikinai buvo sustabdžiusi darbą, nutrūkus svarbių dalių tiekimui iš Ukrainos.
F.Koehler-Geib pažymėjo, kad karo didinamos išlaidos „energijai ir maistui“ taip pat silpnina lauktą vartojimo bumą po pandemijos.
Kiek anksčiau šią savaitę Vokietijos vyriausybė sumažino šalies ekonomikos augimo prognozę 2022 metams iki 2,2 proc., palyginti su sausį skelbta 3,6 proc. prognoze.
Ekonomikos ministras Robertas Habeckas pareiškė, kad Vokietija „moka kainą“ už savo paramą Ukrainai prieš neišprovokuotą Rusijos agresiją.
„Turime būti pasirengę mokėti šią kainą“, – kalbėjo ministras ir pažymėjo, kad Vokietija „moka per didesnes energijos kainas, per didesnę infliaciją ir lėtesnį augimą“.
Rusijos dujų embargas, jei būtų paskelbtas, galėtų turėti skaudžių padarinių verslui ir vartotojams, dar labiau padidindamas energijos kainą.
Remiantis naujausiu Vokietijos centrinio banko tyrimu, 2022 metais ekonomika gali susitraukti maždaug 2 proc., jei rusiškų dujų tiekimas būtų nutrauktas.
