Federalinė statistikos agentūra pranešė, kad liepos–rugsėjo mėnesiais, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, ekonomika ūgtelėjo 1,7 procento – 0,1 procentinio punkto mažiau nei rodė praėjusį mėnesį paskelbti preliminarūs skaičiavimai.
„Vokietijos ekonomikos atsigavimas tęsėsi visą vasarą“, – sakoma agentūros „Destatis“ pranešime.
Visgi vėliau augimas lėtėjo, o trečiojo ketvirčio rodiklis atsiliko nuo antrąjį ketvirtį fiksuoto 2 proc. augimo.
Pastaruoju metu vėl įvedant naujus apribojimus dėl išaugusio COVID-19 atvejų skaičiaus, ekspertai perspėja, kad paskutinių trijų metų mėnesių rezultatai gerokai sumenks.
Jau dabar didelis žaliavų trūkumas stabdo didžiausios Europos ekonomikos augimą.
Vokietijos centrinis bankas dabar skaičiuoja, kad ketvirtąjį ketvirtį ekonomikos augimo apimtys išliks nepakitusios.
Kalbant apie visus 2021 metus, vyriausybė prognozuoja, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks 2,6 proc., o ne 3,5 proc., kaip manyta anksčiau.
Vokietija ketvirtadienį paskelbė rekordinius mirčių nuo koronaviruso ir susirgimo skaičius.
Bendras mirčių dėl COVID-19 skaičius šalyje perkopė 100 tūkst., o didžiausia iki šiol viruso banga pratrūko tuo metu, kai naujoji vyriausybė dar tik rengiasi perimti vadžias.
Remiantis Roberto Kocho instituto (RKI) duomenimis, didžiausioje Europos ekonomikoje per pastarąsias 24 valandas COVID-19 nusinešė 351 žmogaus gyvybę, o bendras mirčių skaičius nuo pandemijos pradžios padidėjo iki 100 119.
Savaitinis sergamumo rodiklis taip pat pasiekė visų laikų rekordą – 419,7 naujų infekcijos atvejų 100 tūkst. gyventojų, pranešė RKI.
Gilėjanti sveikatos krizė kelia tiesioginį iššūkį naujajai koalicinei vyriausybei, vadovaujamai finansų ministro Olafo Scholzo, kuris kitą mėnesį greičiausiai perims kanclerio postą iš Angelos Merkel.
