Nuosmukis kol kas labiausiai stebimas Vokietijos pramonėje ir ne itin atsispindi stipriuose vidaus vartojimo ir nedarbo rodikliuose.
„Pagrindinė problema, kalbant apie ekonomiką, yra pramonėje, kuri krenta dėl tarptautinių peripetijų, bet vidaus rinka kol kas yra stipri“, – BNS sakė „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Eksportas auga sparčiai, bet apsukų neišlaikys
Nepaisant stagnacijos didžiausioje Europos ekonomikoje, į Vokietiją eksportuojančios Lietuvos įmonės toliau augina raumenis.
Statistikos departamento duomenimis, lietuviškos kilmės prekių eksportas į Vokietiją, atmetus tabako ir naftos produktus, pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 9,7 proc.
Lietuviškos kilmės prekių eksporto augimas šiuo laikotarpiu pralenkė bendras tendencijas – išaugo 7,8 proc., į Vokietiją eksportuota 9,5 proc. visų lietuviškos kilmės prekių.
Eksporto skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas sako, kad Vokietijos stagnacijos Lietuvos eksportuotojai rimčiau kol kas nepajuto.
„Kol kas nuosmukio į Vokietiją dar nematome (...). Gal šiek tiek antrą ketvirtį augimas buvo lėtesnis, tai yra pagrindinis augimas buvo pirmąjį ketvirtį“, – BNS sakė V.Ivanovas.
Jis pabrėžia, kad eksportas į Vokietiją toliau auga labiau iš inercijos ir augimas vėliau turėtų sulėtėti.
„Lėtėjanti ekonomika Vokietijoje lėtina ir mūsų pačių eksporto augimą. Tą greičiausiai pajusime, bet šių metų skaičiai rodo, kad mūsų eksportas dar nemažėja, jis toliau auga. Bet augimas tikrai pradės lėtėti“, – teigė V.Ivanovas.
A.Izgorodinas akcentuoja, kad Lietuvos eksporto rodikliai į nuosmukį užsienio rinkose dažnai reaguoja su pavėlavimu.
„Iš vienos pusės tai (eksporto augimas – BNS) atrodo paradoksaliai, nes Vokietijos pramonė krenta praktiškai visus mėnesius iš eilės. Bet istoriškai žiūrint, Lietuvos eksportas visada į bet kokius pokyčius Europos Sąjungoje reaguoja su tam tikru pavėlavimu“, – sakė ekonomistas.
„Tai reiškia, kad kol kas, nors yra labai konkrečių problemų Vokietijos pramonėje, tie skaičiai dar iki Lietuvos neatsirito, nes dalis kompanijų dirba pagal senas sutartis ir dirba kaip anksčiau“, – teigė jis.
Tačiau silpnąja Lietuvos eksporto į Vokietiją grandimi tapo metalų ir elektros mašinų eksportas, kuris pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjo 6,9 proc.
Nepaisant stagnacijos didžiausioje Europos ekonomikoje, į Vokietiją eksportuojančios Lietuvos įmonės toliau augina raumenis.
„Vienas sektorius, panašu, jau tam tikrą poveikį pajuto. Kitas dalykas – labai lėtas augimas yra tekstilės sektoriuje, 3,4 proc.“, – pažymėjo A.Izgorodinas.
„Kuo ilgiau matysime nuosmukį Vokietijos pramonėje, tuo didesnė rizika yra Lietuvos eksportuotojams“, – sakė ekonomistas.
Baldų eksportui – ir rizikos, ir galimybės
Vieni pagrindinių produktų, kuriuos Lietuvos įmonės eksportuoja į Vokietiją, yra baldai ir mediena. „Verslios Lietuvos“ duomenimis, mediena, baldai ir medienos dirbiniai 2018 metais sudarė 13,7 proc. viso Lietuvos prekių eksporto į Vokietiją.
Statistikos departamento duomenimis, medienos ir baldų eksportas į Vokietiją neatvėso ir pirmąjį šių metų pusmetį – augimas siekė 12,8 proc.
Pernai antrąjį pusmetį į šią rinką žengė ir koncerno SBA antrinė įmonė „Kauno baldai“, gaminanti minkštus baldus.
Įmonės direktorius Tomas Mauricas sako, kad sprendimas eksportuoti į Vokietiją pasiteisino.
„Aš manau, kad labai pasiteisino, nes mes esame patenkinti pardavimais. Mes pagrinde eksportuojame į Skandinaviją ir Beniliuksą, tad mūsų strateginis žingsnis pirmiausia buvo dėl to, kad galėtume šiek tiek diversifikuoti savo pardavimų struktūrą“, – BNS sakė T.Mauricas.
Pasak T.Maurico, „Kauno baldai“ mano, kad pardavimai augs ir toliau, tik klausimas, kokiu tempu.
„Mes vis dar esame pačioje pradžioje, pagrindinį įdirbį darome ieškant naujų pirkėjų. Mes bet kokiu atveju turime potencialą augti šioje rinkoje, tik klausimas, kokiu tempu, nes sulėtėjus ekonomikai, parduoti yra sunkiau“, – pažymėjo įmonės vadovas.
Anot jo, lėtėjant Vokietijos ekonomikai ir galimai mažėjant vidaus vartojimui, šalia rizikų eksportuotojams atsiranda ir naujų galimybių.
„Vokietijoje didelė dalis pardavimų vyksta per mažmeninius tinklus, kurie netgi yra apsijungę į tam tikras grupes (...). Bet yra ir didelė dalis nepriklausomų baldų pardavėjų, jie irgi nori kažkaip išsiskirti, ieško tokių tiekėjų kaip „Kauno baldai“. Tai irgi yra galimybė sąstingio momentu susirasti pirkėjų“, – teigė jis.
Pasak „Kauno baldų“ vadovo, eksportas į Vokietiją sudaro apie 5 proc. įmonės pardavimų.
Vokietijoje didelė dalis pardavimų vyksta per mažmeninius tinklus, kurie netgi yra apsijungę į tam tikras grupes, – kalbėjo T.Mauricas.
Vokietijos investicijos Lietuvoje – ilgalaikės
Lietuvoje, Kauno LEZ jau investuoja Vokietijos automobilių pramonės gigantės „Continental“ ir „Hella“, automatizavimo sprendimų bendrovė „Mikron Group“, į Lietuvą ateina ir smulkesnės Vokietijos bendrovės.
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Lietuvos biuro vadovė Audronė Gurinskienė sako, kad nerimo dėl Vokietijos ekonomikos banga iki Lietuvos dar neatėjo, nors ir tvyro nerimas, jog didžiausia ES ekonomika yra ant recesijos slenksčio.
„Ta banga, tokios reakcijos, kad jau artėja krizė – ji iki Lietuvos tikrai neatėjo. Tos įmonės, kurios domisi Lietuva – aš neturiu jokios reakcijos, kad jie sakytų, jog mes palauksim ar dabar ne laikas“, – BNS sakė A.Gurinskienė.
Ji pabrėžė, kad Vokietijos investicijos yra daugiausia orientuotos į gamybą, todėl įmonės kuria ilgalaikius planus, kurių staiga atšaukti neturėtų.
„Pagrinde, kas dabar investuoja Lietuvoje, yra gamybinės kompanijos. Tai reiškia, kad tai yra įrengimai, pastatai, žmonės ir jie planuoja 10-20 metų į priekį. „Continental“ gamyklos neuždarys ką tik ją atidarę“, – sakė A.Gurinskienė.
„Jei tai būtų kalba apie paslaugas, tai tą sprendimą ateiti ir išeiti galima padaryti lengviau. Kaip „Barclays“ atveju – susirinkai laptopus ir išėjai. Vokiečių investicijos yra truputį kitokio pobūdžio, jos sunkiau ateina, bet sunkiau ir išeis“, – teigė pašnekovė.
Jos teigimu, Lietuva Vokietijos investuotojams, lėtėjant ekonomikai namuose, gali būti patraukli dėl mažesnių kaštų.
„Kodėl Vokietijos investuotojai ateina į Lietuvą – būkim biedni, bet teisingi, tai yra kaštų mažinimas (...). Jeigu jie galvos apie kaštų mažinimą, galbūt Lietuvai būtų vėl kitas šansas, kad mes galime pasiūlyti tą kaštų efektyvinimo sprendimą, jei Vokietija ilgalai sustotų“, – teigė A.Gurinskienė.
A.Gurinskienė atskleidė, kad šiuo metu į Lietuvą siekiama privilioti dar vieną didelį investuotoją iš Vokietijos.
Vokietijos Vyriausybė prognozuoja, kad šalies ekonomika šiemet augs vos 0,5 proc., tačiau kitąmet augimas turėtų šoktelėti iki 1,5 proc.
„Mes liepos mėnesį turėjome vieną labai stambią kompaniją, kuri domėjosi Baltijos šalimis. Jeigu pasirinktų Lietuvą, būtų nuostabu, bet sprendimas dar nėra priimtas ir jis greičiausiai bus priimtas tik vėlyvą rudenį“, – sakė ji.
Lietuvos banko duomenimis, Vokietijos investuotojai šalyje 2018 metų pabaigoje buvo investavę 1,155 mlrd. eurų. Jų investicijos Latvijoje buvo beveik dukart (648 mln. eurų), Estijoje – daugiau nei triskart mažesnės (340,1 mln. eurų).
Vokietijos ekonomika antrąjį ketvirtį traukėsi
Trečiadienį paskelbta, kad Vokietijos ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, susitraukė 0,1 proc. Vien šalies pramonės sektorius birželį traukėsi 1,5 proc., taip pat jau kurį laiką yra silpni pramonės užsakymų rodikliai.
Didžiausia Europos ekonomika 0,2 proc. traukėsi ir trečiąjį 2018-ųjų metų ketvirtį.
Vokietijos Vyriausybė prognozuoja, kad šalies ekonomika šiemet augs vos 0,5 proc., tačiau kitąmet augimas turėtų šoktelėti iki 1,5 proc.
Ekspertai pabrėžia, kad į eksportą orientuota Vokietijos ekonomika kenčia nuo JAV ir Kinijos prekybos karo, taip pat „Brexit“ keliamos nežinomybės.
