Vokietijos ekonomikos instituto (IW) atliktų tyrimų duomenimis, 2017-2021 metais Kinijos prekyba su Rusija padidėjo nuo 84 mlrd. iki beveik 147 mlrd. JAV dolerių, o didžiausias Kinijos eksporto dalis sudarė drabužiai, elektros prietaisai ir mechanizmai.
Savo ruožtu Kinija vis daugiau iš Rusijos perka energijos išteklių. 2020-aisiais, palyginti su 2010 metais, Rusijos lyginamasis svoris Kinijos anglių importe ūgtelėjo nuo 7 proc. iki 16,4 proc., naftos – nuo 6,4 proc. iki 15,4 proc., gamtinių dujų – nuo 4,2 proc. iki 15,4 procento.
Per vasarį Pekine vykusias žiemos olimpines žaidynes susitikę dviejų valstybių lyderiai deklaravo siekį dvišalės prekybos metines apimtis iki 2024-ųjų padidinti iki 250 mlrd. dolerių.
Rusijos ekonomikos priklausomybė nuo Kinijos yra daug didesnė nei atvirkščiai, pažymi IW ekspertai.
Pernai Kinijai teko beveik 18 proc. Rusijos visos užsienio prekybos (vien tik eksporto – 15 proc.) – Kinija liko pagrindinė Rusijos prekybos partnerė. Tuo tarpu priešinga dalis sudarė vos 2,4 proc. – Rusija net nepateko į svarbiausių Kinijos prekybos partnerių pirmąjį dešimtuką.
„Viena vertus, Rusija yra svarbi Kinijos sąjungininkė, bet, kita vertus, Pekinas nenori priešpriešos su Vakarais, kuri kiltų jam stojus į Ukrainoje kariaujančios Maskvos pusę“, – sakė IW ekspertė autorė Sonja Beer.
Ji pridūrė, kad neaišku, kaip ilgai Kinija pajėgs išlaikyti šį „svyravimo kursą“.
