Vokietijos žinyba tokio sprendimo, svarstant nacionalinio dujų skirstymo tinklo plėtros planą laikotarpiui iki 2026 metų, priėmimą aiškina tuo, kad leidimas tiesti „Nord Stream 2“ vamzdyną kol kas nėra išduotas. Be to, kai kuriuos atmestus projektus būtina tikslinti, o kai kurie jų tapo nebeaktualūs.
Vokietijos dujotiekių operatorių žinybai „Bundesnetzagentur“ pateikti projektai iš viso vertinami 4,5 mlrd. eurų. Pagal juos būtų nutiesta 823 kilometrų bendro ilgio dujotiekių, pastatytos 429 megavatų bendros galios dujų perpumpavimo stotys. Patvirtintų projektų bendra vertė siekia 3,9 mlrd. eurų.
Pagal Rusijos dujų koncerno inicijuotą projektą „Nord Stream 2“, prieš daugiau nei penkerius metus pradėjusio veikti dujotiekio iš Rusijos per Baltijos jūrą iki Vokietijos metinis pralaidumas būtų padidintas dukart iki 120 mlrd. kubinių metrų. Dvi papildomas dujotiekio gijas tikimasi pradėti tiesti 2018-ųjų balandį ir projektą užbaigti iki 2019 metų pabaigos.
Tačiau „Nord Stream 2“ projektas sulaukė kai kurių Europos valstybių, įskaitant Lenkijos, Danijos, Lietuvos, pasipriešinimo, kurios jį laiko ne komerciniu, o politiniu, kuriuo siekiama pakenkti Ukrainai bei suskaldyti Europą. Dėl jo dvejoja ir Europos Komisija, ne kartą atvirai reiškusi abejones dėl jo suderinamumo su Europos Sąjungos energetinio saugumo strategija.
Apytikriai trečdalį Europos dujų rinkos jau dabar kontroliuojančio „Gazprom“ planus per „Nord Stream 2“ projektą šią dalį padidinti dar labiau gali niekais paversti JAV planai įvesti naujas sankcijas Rusijai, pagal kurias grėstų baudos su Rusijos eksporto dujotiekių projektais dirbančioms įmonėms.
