Visoje Vokietijoje šiuo metu apie 2 mln. laisvų darbo vietų, ketvirtadienį pranešė Vokietijos pramonės ir prekybos rūmai (DIHK).
DIHK prezidentas Achimas Dercksas spaudos konferencijoje sakė, kad dėl šių laisvų darbo vietų ekonomika prarado apie 100 mlrd. eurų (108 mlrd. JAV dolerių).
Tyrėjai apklausė 22 tūkst. Vokietijos įmonių ir nustatė, kad pusė jų patiria sunkumų rasti reikalingų darbuotojų – tai „rekordinis skaičius“.
Vokietija jau daugelį metų susiduria su didėjančiu darbo jėgos trūkumu įvairiuose sektoriuose, įskaitant pramonės, svetingumo, sveikatos apsaugos ir statybos sektorius, visų pirma dėl senstančios visuomenės, tačiau pastaraisiais metais padėtis pablogėjo ir dėl COVID-19 pandemijos.
Kvalifikuota darbo jėga yra ypač paklausi, o 58 proc. pramonės sektoriaus įmonių nurodė jaučiančios darbo jėgos stygių.
Du trečdaliai įmonių dviejuose sektoriuose, simbolizuojančiuose Vokietijos ekonominę galią – mašinų (67 proc.) ir automobilių gamybos (65 proc.) sektoriuose, taip pat pranešė apie problemas randant reikalingų darbuotojų.
DIHK paragino pakeisti darbo įstatymus, kad problemą pavyktų išspręsti, ir, be kita ko, palengvinti darbuotojų iš užsienio įdarbinimą, mažinti biurokratiją, didinti vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimą darbo rinkoje ir gerinti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą siekiant pritraukti ir išlaikyti darbuotojus.
„Energetikos krizė ir tiekimo grandinių problemos nėra vieninteliai Vokietijos deindustrializacijos rizikos veiksniai. Įdarbinimo problemos taip pat daro įtaką“, –pabrėžė A.Dercksas.
DIHK paragino „palengvinti darbo jėga pagrįstos imigracijos procesus“ ne europiečiams, ypač ukrainiečiams, kurie pastaruoju metu plūstelėjo į Vokietiją.
Vokietijos vyriausybė, kuri rugsėjį apskaičiavo, jog šalyje trūksta maždaug 240 tūkst. kvalifikuotų darbuotojų, parengė vizų politikos reformos planą, kad pritrauktų užsienio darbo jėgą.
Lapkričio mėnesį Vokietijos valdančioji koalicija sutiko įgyvendinti taškais pagrįstą sistemą, įkvėptą Kanadoje galiojančio modelio.
