Visgi analitikai įspėja, kad tai kurį laiką bus paskutinė gera žinia, nes karas Ukrainoje temdo ekonomikos perspektyvas.
Dėl kalendorinių veiksnių pakoreguota bendra pramonės gamyba, įskaitant apdirbamosios pramonės, energetikos ir statybos sektorius, vasarį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, paūgėjo 0,2 proc., kaip ir vidutiniškai prognozavo JAV verslo dienraščio „The Wall Street Journal“ apklausti ekonomistai.
Patikslintais duomenimis, sausį pramonės gamybos prieaugis siekė 1,4 proc., o ne 1,8 proc., kaip buvo apskaičiuota anksčiau.
Apdirbamosios pramonės gamyba vasarį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, paaugo 0,1 proc., energijos gamyba šoktelėjo 4,9 proc., o statybos sektoriuje gamyba smuko 0,7 proc., parodė „Destatis“ duomenys.
Palyginti su 2021 metų vasario mėnesiu, pramonės gamyba padidėjo 3,2 proc., bet buvo 3,8 proc. mažesnė negu 2020 metų vasarį, t. y. prieš pat pandemijos pradžią.
Ketvirtadienio duomenys parodė,, „kaip galėjo atrodyti Vokietijos ekonomika“, kuri, kaip buvo matyti, darė pažangą siekdama įveikti pernykščių tiekimo grandinių sutrikimų ir su koronavirusu susijusių apribojimų padarinius, pažymėjo banko ING ekonomistas Carstenas Brzeski.
Tačiau, anot jo, visa tai buvo prieš tai, kai Rusija vasario 24 dieną surengė invaziją į Ukrainą, o Vakarai ėmė skelbti sankcijas Maskvai, dėl kurių pasaulinėse tiekimo grandinėse vėl atsirado sutrikimų, o energijos kainos smarkiai pakilo, dar padidinusios nuogąstavimus dėl jau didelės infliacijos.
„Karas Ukrainoje smarkiai pakeitė ne tik pasaulį, bet ir Vokietijos ekonomikos perspektyvas“, – pareiškė ekonomistas.
Automobilių gamintojai „Volkswagen“, BMW ir „Mercedes-Benz“ jau jaučia sutrikimų poveikį, nes trūksta svarbių automobilių dalių iš Ukrainoje esančių gamyklų, ir tai bendroves verčia riboti gamybą kai kuriose gamyklose. Be to, buvo sustabdytas eksportas į Rusiją.
Vokietijos ekonomikos ministerija įspėjo, kad „neapibrėžtumas dėl būsimo ekonomikos kurso smarkiai padidėjo“.
O vyriausybei patarinėjanti Vokietijos ekonomikos ekspertų taryba praėjusią savaitę sumažino šalies ūkio augimo 2022 metais prognozę nuo anksčiau numatytų 4,6 proc. iki 1,8 procento.