Be papildomos vyriausybės paramos „iki 50 000 parduotuvių, kuriose dirba 250 000 darbuotojų, galbūt nebeturės ateities“, sakoma Vokietijos mažmeninės prekybos sąjungos (HDE) pranešime.
Pramonė „nebegalės išgyventi be specialiai pritaikytos finansinės pagalbos“, pridūrė HDE.
Siekdama pažaboti staigų COVID-19 infekcijų atvejų skaičiaus augimą, Vokietija nuo trečiadienio iki mažiausiai sausio 10 dienos uždaro nebūtinų prekių parduotuves, be to, jau nuo lapkričio mėnesio yra taikomos priemonės, dėl kurių užsidarė barai, restoranai, laisvalaikio centrai ir kultūros objektai.
Siekdama padėti nukentėjusiems verslams, Vokietijos vyriausybė skiria 11,2 mlrd. eurų paramą per mėnesį.
Tai apima tiesioginės pagalbos, skirtos kompensuoti fiksuotas išlaidas užsidariusioms įmonėms, viršutinės ribos padidinimą nuo 200 000 iki 500 000 eurų.
Kadangi naujieji apribojimai įvesti intensyviausio apsipirkimo prieš metines šventes metu, antradienį berlyniečiai rikiavosi eilėje prie parduotuvių ieškoti kalėdinių dovanų, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
„Paprastai stiprus pardavimų laikotarpis metų pabaigoje taps fiasko daugeliui prekybininkų“, – teigė HDE vadovas Stefanas Genthas.
„Ypač daug mados sektoriuje veikiančių įmonių yra atsidūrusios ties bankroto riba“, – pridūrė Genthas.
Net sulaukus pažadėtos vyriausybės paramos, bedarbių skaičius dėl atnaujintų sustabdymų gali padidėti 50 000–100 000, teigia įtakingas ekonomikos institutas IFW.
IFW skaičiuoja, kad 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį Vokietijos ekonomika susitrauks 0,8 proc., o per pirmuosius 2021 metų mėnesius – 1,4 procento. Tai reiškia, kad didžiausia Europos ekonomika patirs techninę recesiją, nepaisant stipraus atsigavimo vasarą.
Visgi vyriausybė vis dar tikisi, kad spalio–gruodžio mėnesiais ekonomika šiek tiek ūgtels – 0,4 procento.
„Esu beveik įsitikinęs, kad pas mus nebus recesijos, kaip pavasarį“, – pirmadienį teigė ekonomikos ministras Peteris Altmaieris.
Vyriausybė skaičiuoja, kad 2020 metais Vokietijos gamybos našumas sumažės 5,5 proc., o 2021 metais – atsigaus 4,4 proc., tuomet 2,5 proc. 2022-aisiais.
