Grupė atšaukė preliminarius 2019-ųjų ir šių metų pirmojo ketvirčio rezultatus, pridurdama, kad „negalima atmesti galimo poveikio ankstesnių metų metinėms finansinėms ataskaitoms“.
Pareiškimas padarytas po to, kai penktadienį atsistatydino bendrovės įkūrėjas ir generalinis direktorius, verčiamas įmonei pateiktų naujų įtarimų dėl sukčiavimo, įstūmusių ją į kovą dėl išlikimo.
Auditoriai „Ernst & Young“ ketvirtadienį pranešė, kad „Wirecard“ sąskaitose aptiko 1,9 mlrd. eurų trūkumą.
Jau kitą dieną bendrovės įkūrėjas ir generalinis direktorius Markusas Braunas atsistatydino.
„Remdamasi atliktu papildomu tyrimu, „Wirecard“ valdyba laikosi nuomonės, jog esama tikimybės, kad 1,9 mlrd. eurų vertės banko patikos sąskaitų likučio nė nebuvo“, – sakoma „Wirecard“ pranešime.
Skandalas sudavė stiprų smūgį 1999 metais Bavarijoje įkurto startuolio reputacijai, kuriam buvo žadama įspūdinga ateitis, atsižvelgiant į pasaulinį elektroninių mokėjimų sistemų augimą.
2018 metais įmonė buvo įtraukta į prestižinį Vokietijos DAX 30 indeksą, išstumdama skolintoją „Commerzbank“.
Visgi nuo to laiko „The Financial Times“ paskelbė straipsnių seriją, kurioje „Wirecard“ kaltinama apskaitos pažeidimais, susijusius su bendrovės veikla Azijoje.
Nuo birželio pradžios Miuncheno prokurorai atlieka tyrimą keturių bendrovės valdybos narių, įskaitant M.Brauną, tyrimą dėl „manipuliavimo rinka“, o „Wirecard“ būstinėje buvo atlikta krata.
Pirmadienį startuolio akcijos atpigo 34,9 procento.
