„Kitais metais (...) matysime 3,25 proc. siekiantį deficitą“, – sakė finansų ministras Christianas Lindneris (Kristianas Lindneris) ir perspėjo, kad šis skaičius gali siekti net 4,5 proc., priklausomai nuo „išlaidų masto“, valstybei siekiant padėti gyventojams atremti sparčiai augančias dujų ir elektros kainas.
Ankstesnė prognozė 2023 metams buvo tik 2 proc. BVP siekiantis deficitas.
Finansų ministerijos teigimu, „viešųjų finansų normalizavimas“ turėtų būti pasiektas iki 2024 metų.
„Dėl krizės dedame milžiniškas pastangas, kad palengvintume žmonėms tenkančią naštą ir išvengtume struktūrinių sutrikimų“, – kalbėjo Ch. Lindneris.
Vokietijos ekonomika ypač stipriai nukentėjo nuo karo Ukrainoje pasekmių, o didėjančios energijos sąnaudos sukrėtė svarbų šalies pramonės sektorių ir mažina vartotojų perkamąją galią.
Vyriausybė pristatė 200 mlrd. eurų (210 mlrd. JAV dolerių) paramos paketą, kad sušvelnintų energijos krizės poveikį, įskaitant dujų kainų ribą įmonėms ir namų ūkiams.
Vis dėlto skaičiuojama, kad 2023 metais ekonomika susitrauks 0,4 procento.
Vyriausybė lapkritį taip pat pareiškė, kad dabar tikimasi, jog grynasis skolinimasis kitais metais padidės iki 45,6 mlrd. euRų ir daugiau nei dvigubai viršys iš pradžių skaičiuot 17,2 mlrd. eurų sumą.
Visgi Vokietija planuoja 2023 metais grįžti prie konstitucijoje įtvirtinto „skolos stabdžio“, kuris riboja metinį naujų skolinimosi dydį iki 0,35 procento bendrojo vidaus produkto.
Vyriausybė panaikino skolų stabdį prasidėjus koronaviruso pandemijai 2020 metais, kad sušvelnintų apribojimų padarinius.