„Ifo“ instituto mėnesinis pasitikėjimo ekonomika indeksas, pagrįstas 9 000 įmonių apklausa, pakilo iki 92,4 balo, palyginti su 90,3 balo sausio mėnesį, kai indeksas smuko įvedus griežtas kovos su pandemija priemonės.
„Factset“ apklausti analitikai tikėjosi mažesnio – 0,4 punkto siekiančio – indekso augimo.
„Vokietijos ekonomika rodo savo atsparumą, nepaisant karantino, skatinama stiprios pramonės ekonomikos“, – sakoma „Ifo“ prezidento Clemenso Fuesto (Klemenso Fusto) pranešime.
Gamybos sektorius fiksavo aukščiausią rezultatą nuo 2018 metų lapkričio mėnesio, ūgtelėjusį nuo 9,1 punkto sausį iki 16,1 punkto.
Paslaugų ir mažmeninės prekybos sektorių atstovų nuotaikos taip pat pagerėjo – čia indeksas siekia minus 2,2 ir minus 14,6 punkto, atitinkamai.
Pasak „Ifo“, įmonių vadovai yra optimistiškai nusiteikę dėl dabartinės padėties ir padidėjo nuo 89,2 punkto sausį iki 90,6 punkto vasarį, o lūkesčių subindeksas šoktelėjo nuo 91,5 iki 94,2 punkto.
Vokietija šį mėnesį nurodė barams, restoranams, laisvalaikio pramogoms ir nebūtinų prekių parduotuvėms nevykdyti veiklos mažiausiai iki kovo 7 dienos.
Labai svarbu tai, kad gamyklos išlaikė gamybos apimtis per antrąją pandemijos bangą ir kad buvo jaučiama didelė paklausa iš Kinijos.
Visgi nežinoma, kada kitos įmonės galės atnaujinti savo veiklą.
Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2020 metais susitraukė 5 proc. – daugiausia nuo 2009 metų finansų krizės.
Vyriausybė prognozuoja, kad šiais metais ekonomika ūgtels 4,4 proc., tačiau su pandemijos raida susijęs neapibrėžtumas gali priversti Berlyną mažinti prognozę.