Pasak Ch. Lenko, „Wickie“, veikianti kaip kripto birža, Lietuvą pasirinko dėl čia veikiančios stabilios reguliacinės aplinkos ir išvystytos finansinių technologijų (FinTech) ekosistemos.
„Kai pradėjome veiklą prieš dvejus su puse metų, Lietuva mums pasirodė ideali vieta plėtrai. Svarbiausia buvo tai, kad čia radome talentingų žmonių, gerą infrastruktūrą ir aiškią reguliacinę aplinką“, – teigia verslininkas iš Vokietijos.
Jo teigimu, per šį laiką nuo vieno darbuotojo padalinys Lietuvoje išaugo iki septynių ir iš viso – dvylikos globaliai.
„Esame pasiryžę toliau plėstis – jau pasirašėme penkerių metų sutartį naujam biurui, kuriame galės dirbti iki 20 specialistų“, – nurodė Ch. Lenkas.
Jis pabrėžia, kad reguliacinis stabilumas yra vienas svarbiausių kriterijų renkantis šalį kripto verslui. „Tai užtikrina ilgalaikį stabilumą, kuris ypač svarbus kripto sektoriuje, kur pasitikėjimas ir klientų saugumas itin vertinami. Dėl to MiCA reglamento įsigaliojimas Lietuvoje, įvyksiantis anksčiau nei kitose ES šalyse, yra taip pat svarbus faktorius, suteikiantis daugiau užtikrintumo“, – pabrėžė „Wickie“ vadovas.
„Crypto Economy Organisation“ prezidento ir valdybos nario Mykolo Majausko įsitikinimu, toks kripto bendrovių pasitikėjimas ir Lietuvos sėkmė FinTech sektoriuje yra ilgalaikio šalies strateginio požiūrio rezultatas.
„Kai Jungtinė Karalystė traukėsi iš ES, Lietuva tapo viena iš šalių, kuri prisiėmė lyderio vaidmenį finansinių technologijų srityje. Tai pritraukė daugybę įmonių, kurios čia rado palankią aplinką veiklai. Šiuo metu Lietuvoje veikiančios kripto įmonės ne tik kuria darbo vietas, bet ir reikšmingai prisideda prie šalies biudžeto. Pavyzdžiui, viena didžiausių įmonių – „Binance“ – per devynis mėnesius Lietuvoje sumokėjo net 25 mln. eurų mokesčių“, – nurodė M. Majauskas.
Anot jo, MiCA reglamentas bus lemiamas veiksnys formuojant tolimesnį šalies kripto ekosistemos vystymosi kryptį.
„Šiandien Lietuvoje yra apie 300 kripto įmonių. Po reglamento įsigaliojimo šis skaičius gali sumažėti ir iki 50 ar 100. Tačiau tai nėra blogai – mes norime, kad liktų tik stipriausios ir patikimiausios įmonės, kurios galėtų augti ir stiprinti Lietuvos reputaciją“, – pabrėžė M. Majauskas.
Tokiai pozicijai pritaria ir „Wickie“ vadovas Ch. Lenkas, tvirtinantis, kad su MiCA atsirasiantis griežtesnis kripto sektoriaus reguliavimas ne tik suteiks vartotojams pasitikėjimo, bet ir leis Lietuvai lengviau konkuruoti tarptautinėje rinkoje.
Kalbėdami apie pasaulines kripto verslo tendencijas, kurios bus itin aktualios netolimoje ateityje, abu ekspertai sutinka – viena svarbiausių sričių yra turto tokenizacija.
„Ateityje viskas bus tokenizuota – nuo meno kūrinių iki nekilnojamojo turto. Tai sukurs naujas galimybes tiek verslui, tiek vartotojams“, – teigė Ch. Lenkas.
M. Majauskas, savo ruožtu, priduria – decentralizuotos finansinės paslaugos ateityje taps vis labiau prieinamos. Anot jo, šiandien dauguma žmonių savo lėšas laiko grynaisiais pinigais ar sąskaitose, kurios kasdien praranda vertę dėl infliacijos. Ateityje technologijos leis šias lėšas automatiškai investuoti į įvairius aktyvus, pavyzdžiui, akcijas ar obligacijas, o mokėjimai bus vykdomi tiesiogiai iš šių aktyvų. Kitaip tariant, už kavą atsiskaityti bus galima ir bendrovių akcijomis.
Vertindamas Lietuvos galimybes tapti globaliu kripto centru, M. Majauskas išreiškė optimizmą: „Mes jau esame FinTech lyderiai regione ir turime visas galimybes tapti vienu iš pagrindinių kripto centrų Europoje. Lietuva turi talentų, universitetus, gerą reguliacinę ir verslo aplinką“, – sako ekspertas, leisdamas suprasti, kad tai yra idealus derinys, siekiant auginti kripto ir apskritai FinTech sektorių mūsų šalyje.