Kitais metais VPT biudžetas, palyginti su šiais metais, didėja puse milijono eurų, tačiau vis dėlto gerokai mažiau, nei norėtų D.Vilytė. Ji 15min sakė, kad kitiems metams prašė skirti 2,783 mln. eurų, tačiau pavyko susitarti tik dėl 2,424 mln. eurų. Kam VPT reikia tų pinigų?
Pasak D.Vilytės, pagrindinis kitąmet laukiantis darbas – su įstatymų pakeitimais susijusi informacinės sistemos pertvarka, kuri atsieis nepigiai.
„Kadangi esame prisirišę prie tokio tiekėjo Švedijoje, ilgalaikė sutartis pasirašyta, sistemą administruoja švedų bendrovė ir mes gana brangiai jiems mokam, nes sisteminiai pakeitimai brangiai kainuoja. Išaugimas biudžeto susijęs su tuo“, – 15min pasakojo D.Vilytė.
Be to, Vyriausybė netrukus spręs, ar perduoti dalį Koncesijos įstatymo priežiūros funkcijų VPT, dalį paliekant Centrinei projektų valdymo agentūrai. D.Vilytė nežino, ar tokiu atveju gautų papildomų asignavimų iš valstybės biudžeto.
Finansų ministerija išplatintame pranešime žiniasklaidai atkreipia dėmesį, kad šioms minėtoms funkcijoms vykdyti 2017 m. biudžeto projekte VPT jau yra siūloma 300 tūkst. eurų asignavimų. Finansų ministerija 15min informavo, kad ši suma yra įtraukta į kitų metų VPT biudžetą (2,424 mln. eurų).
„Taip pat yra suprojektuotos papildomos lėšos ir VPT minimoms informacinės sistemos pertvarkoms – centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos modifikavimui, priežiūrai ir palaikymui numatyta 0,228 mln. eurų“, – rašoma Finansų ministerijos pranešime žiniasklaidai.
Tačiau D.Vilytės teigimu, suplanuotų lėšų neužteks.
„Jeigu pridės koncesijų įstatymą, tai būsime paralyžiuoti. (...) Sudėtinga, mes ir taip mažai patikriname, mažai pažiūrime, mokymų reikia daugiau. Per metus prasisuka 4–5 mlrd. eurų per viešuosius pirkimus“, – sakė D.Vilytė.
„Mes tikrai turime atsakingai žiūrėti į išlaidų didinimą, bet reikia savęs paklausti, kiek galima sutaupyti per viešuosius pirkimus. Čia, matyt, skaičiai irgi įspūdingi. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija sako, kad galima sutaupyti procentą nuo viešųjų pirkimų, kurie prasisuka jau truputį tvarkingesni. Šnekėsimės, nauja valdžia, matysime, kaip jie žiūrės“, – kalbėjo VPT vadovė.
Finansų ministerijos teigimu, asignavimų valdytojų „apetitus“ teko mažinti: „Kad neatrodytų, jog valstybės biudžetas „skriaudžia“ tik VPT, raskite asignavimų valdytoją, kuris pasakytų, kad jam skiriama suma yra pakankama. Jau vien tai, kad, formuojant kitų metų biudžetą, prašyta 1,8 mlrd. eurų išlaidoms daugiau nei leidžia valstybės finansinės galimybės kalba apie didelius institucijų poreikius. Ir kai derybų su asignavimų valdytojais metu šie „apetitai" buvo sumažinti 4 kartus, suprantama, kad yra nepatenkintų.“
D.Vilytė socialdemokratams yra „prasikaltusi“ – rugpjūčio pabaigoje ji paskelbė, kad Lietuvos kariuomenė, pirkdama virtuvės įrankius, už juos permokėjo 8 kartus. Kilęs „auksinių šaukštų“ skandalas smarkiai sumažino socialdemokratų ir jų krašto apsaugos ministro Juozo Oleko reitingus.
Po pralaimėjimo Seimo rinkimuose socialdemokratų lyderis premjeras Algirdas Butkevičius viena priežasčių įvardijo agresyvią kitų partijų rinkimų kampaniją ir „dirbtinai eskaluojamus skandalus“.
Ne tik VPT, bet ir kitoms institucijoms, tarp jų – Valstybės saugumo departamentui, kuriam finansavimas buvo net sumažintas, taip pat mokytojų algų didinimui, PVM lengvatai ir kitoms reikmėms pinigų nerandanti R.Budbergytė, Finansų ministerijai vadovaujanti nuo birželio, ministrės posto kitoje kadencijoje neturės. Finansų ministerija atiteko valstiečiams ir žaliesiems, kurie į šį postą siūlo Stasį Jakeliūną.
Iki antradienio buvo svarstoma, kad R.Budbergytei gali būti siūlomas socialinės apsaugos ir darbo ministrės postas. Tačiau, pasak šaltinių, kai paaiškėjo, kad jos kandidatūra neigiamai vertinama prezidentūroje, socialdemokratai pasiekė atidavė Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją valstiečiams ir žaliesiems, o iš jų išsiderėjo Ūkio ministeriją, kurios vadovu greičiausiai bus siūlomas Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.
