Rusiška kompleksinė unifikuota saugos sistema (KLUB-U) Lietuvoje naudojama visuose lokomotyvuose ir savaeigiuose sąstatuose.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pateikė išvadą, kad KLUB-U yra nesuderinama su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais ir turi būti pakeista saugia patikimo gamintojo įranga.
„Sistemas įmanoma pakeisti. Šiuo metu „Lietuvos geležinkeliai“ nagrinėja galimybę sukurti valdymo sistemos prototipą, kuris atitiktų bendrovės poreikius ir užtikrintų saugą. Dalis sistemos būtų kuriama savo jėgomis, dalis – adaptuojama“, – teigia „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas.
Tačiau jis nepateikia vertinimų, kiek valstybės valdomai įmonei tai kainuos. Anot jo, galima patiems pagal savo poreikius adaptuoti kai kuriuos sistemos elementus, o taip pat yra ir tiekėjų pasirikimas.
„Tikslesnė sistemų pakeitimo kaina bus žinoma turint pačią sistemą. Be to, ne visas sistemas reikės pakeisti – atnaujinant riedmenų parką, nauji lokomotyvai bus perkami jau su naujomis sistemomis. Tikslios palaikymo kainos šiuo metu negalėtume įvardyti, nes šią kainą sudaro ir darbuotojų darbo užmokestis, o šie darbuotojai atlieka ir kitas užduotis“, – sako M.Dubauskas.
Patikslinta 11.00 val.: M.Dubauskas pažymėjo, kad KLUB-U sistemos geležinkeliuose neliks nė vieno elemento.
„Apie jokį KLUB-U palikimą negali būti nė kalbos, ją visą pakeisime, ir adaptuosime čia kitą sistemą. Perkant naujus lokomotyvus, jie mums jau gali būti pasiūlyti su nauja sistema“, – patikslina M.Dubauskas.
Jis negalėjo įvardyti, kokia alternatyva rusiškai sistemai būtų pasirinkta, ir ar tai bus suderinama su aplinkinėmis šalimis – Latvija, Baltarusija.
„Važiuos mūsų lokomotyvai, kai jie bus su nauja sistema, jie galės važiuoti, tačiau dėl suderinamumo dar negalėčiau atsakyti“, – sako M.Dubauskas.
Jis patikina, kad didžiausios rizikos šiuo metu yra pašalintos.
„Šiuo metu bet koks išorinis prisijungimas prie sistemos yra negalimas – tokia funkcija yra atjungta, – dėsto M.Dubauskas. – Rizikos yra valdomos. Kaip minėta, yra atjungtos galimybės prisijungti prie sistemos nuotoliniu būdu, svarstoma kurti naują sistemą, adaptuojant kai kuriuos elementus, ieškoma kitų alternatyvų.“
30-60 milijonų eurų – tiek galėjo kainuoti dabartinė sistema
Šiuo metu naudojama KLUB-U sistema kainavo ne mažiau nei 8 mln. eurų, bet tikėtina, kad kaina galėjo artėti prie 60 mln. eurų, atskleidžia NSGK atlikto tyrimo detalės.
„Investicijos ten siekia ne kelis milijonus, daugiau negu 100 mln. litų (29 mln. eurų), apie 200 mln. (58 mln. eurų), atrodo, visa sistema kainuoja, ir to įsakymo vertė didelė buvo, ir ne tik su techniniais reikalavimais, bet ir su tam tikromis stambiomis investicijomis susijusios, ir su tam tikru protegavimu vienos sistemos“, – apklausose užsiminė NSGK pirmininkas Vytautas Bakas, klausdamas buvusio susisiekimo ministro.
Buvęs ilgametis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka komitetui teikė konservatyvesnius įverčius – kaina galėjo svyruoti apie 8 mln. eurų, bet jis kalbėjo tik apie sistemos įrengimo į lokomotyvus kainą.
„Pačios sistemos įdiegimas kiekvienam egzemplioriui, aš bijau pasakyti, matyt, įvairiu laiku skiriasi tos kainos, bet, aš galvoju, ne daugiau kaip 40 tūkst. eurų kainuodavo. Vienas komplektas. Reikia dauginti iš 200, grubiai 8 mln. eurų“, – NSGK liudijo S.Dailydka.
Kitokių sistemų tiekėjai net negalėjo siūlyti
Reikalavimas į lokomotyvus įdiegti būtent KLUB-U sistemą buvo netiesiogiai nurodytas 2005 m. balandžio 25 d. susisiekimo ministro įsakymu patvirtintame geležinkelių posistemių techninių taisyklių sąraše, NSGK informavo Lietuvos privačių geležinkelių įmonių asociacija.
„Įmonės, norinčios užregistruoti Lietuvoje lokomotyvus, turėjo atitikti to sąrašo reikalavimus, t. y. konkrečiai 92, 93 ir 100 punktus, kuriuose nurodyta KLUB-U sistema. Lokomotyvai, kurie neturi KLUB-U sistemos, nebuvo registruojami Valstybinėje geležinkelių inspekcijoje (dabar Valstybinė kelių transporto inspekcija“, – teigiama asociacijos rašte.
Susisiekimo ministerija tik po pakartotinio prašymo pakeitė minėtą sąrašą, panaikinant nuorodą į konkretaus gamintojo teikiamą įrangą.
Asociacija pernai ministerijai skundėsi, kad lokomotyvuose įdiegta automatinės lokomotyvų signalizacijos ir greičio kontrolės sistema turi atitikti konkretaus gamintojo „Iževskij radiozavod“ (Iževsko radijo gamykla) gaminamos KLUB-U sistemos reikalavimus.
Atsižvelgiant į tokį reikalavimą, Valstybinė geležinkelių inspekcija neregistravo kitų lokomotyvų, kuriuose įdiegtos ne šio gamintojo automatinės lokomotyvų signalizacijos ir greičio kontrolės sistemos.
Todėl KLUB-U sistema įdiegta netgi ir naujausios kartos Vokietijoje pirktuose „Siemens“ lokomotyvuose.
Sistema gali perimti traukinių valdymą
Pagal NSGK pateiktą Nacionalinis kibernetinio saugumo centro (NSKC) saugumo įvertinimą, „kibernetinio saugumo požiūriu KLUB-U sistema iš esmės turi aukštą rizikos laipsnį, nes sistemoje esančios saugumo spragos (pavyzdžiui, programinės įrangos klaidos) gali būti išnaudotos ją užvaldant, todėl kyla didelė grėsmė KLUB-U paslaugų ir apdorojamos informacijos konfidencialumui, vientisumui ir pasiekiamumui“.
Pripažįstama, kad „Lietuvos geležinkeliai“ rizikas šiuo metu kontroliuoja.
„2017 m. rugsėjo mėn buvo vykdomos KLUB-U kibernetinių atakų imitavimo pratybos, po kurių „Lietuvos geležinkeliai“, atsižvelgdama į pratybų išvadas, rekomendacijas ir siekdama valdyti rizikas, atjungė pažeidžiamą KLUB-U serverį nuo tinklo ir eismo valdymo sistemos. Atlikti veiksmai adekvatūs identifikuotai situacijai, o „Lietuvos geležinkelių“ vykdomi rizikų valdymo procesai, šiam momentui, aptartą rašte riziką kontroliuoja“, – informavo Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius dr. Rytis Rainys.
Nuo 2010-ųjų naudojama KLUB-U sistema veikia visuose lokomotyvuose ir savaeigiuose sąstatuose. KLUB-U leidžia nustatyti lokomotyvo buvimo vietą realiu laiku, informacinėje pažymoje vertina Valstybės saugumo departamentas (VSD). Sistemų gamintoja – Iževsko radijo gamykla – gamina dvejopos paskirties prekes.
KLUB-U veikia palydoviniu ryšiu nustatant lokomotyvo vietą, apskaičiuojami atstumai iki pervažų bei šviesoforų. Lokomotyvo judėjimo saugą užtikrina automatinė lokomotyvo signalizacija, greičio matuoklis, budrumo kontrolės prietaisai, KLUB-U informuoja mašinistą apie atstumus iki pervažų, šviesoforų, geležinkelio stočių.
„Sistema KLUB-U, priklausomai nuo konfigūravimo, gali būti naudojama nuotoliniam lokomotyvo stabdymui. VSD duomenimis, naudojant minėtą techniką egzistuoja teorinė ir praktinė galimybė kontroliuoti lokomotyvo greitį ar net jį stabdyti“, – teigiama VSD pažymoje ir pažymima, kad trečioji šalis turi galimybę matyti situaciją Lietuvai strategiškai svarbiame transporto sektoriuje.
Iževsko radijo gamykla priklauso Rusijos karinės pramonės kompleksui. Tačiau jos darbuotojai lankydavosi Lietuvoje, ir padėdavo eksploatuoti KLUB-U, taip pat ir geležinkeliečiai vykdavo į Iževską, nurodo VSD.
Iževsko radijo gamyklos grupę kontroliuoja Rusijos Federalinė kosmoso agentūra. Grupės gaminami produktai – navigacinės sistemos ir telekomunikacijų įranga Rusijos kariniams orlaiviams, raketoms ir palydovams. Šios grupės įmonėms taikomos JAV, Didžiosios Britanijos, Kanados sankcijos.
Ankstesni vadovai: nematė, nežino, negirdėjo, paveldėjo
NSGK atliktos apklausos atskleidžia, kad ministrai apskritai apie sistemą nežinojo, tačiau pasirašinėjo nutarimus, kad tik ši sistema būtų naudojama. O „Lietuvos geležinkelių“ vadovas teigia paveldėjęs tokią situaciją, nors jam pradėjus vadovauti buvo tik 4 sistemą naudoję lokomotyvai. S.Dailydka patikina, kad pasirinkimas buvo tarp šios arba „archajiškos“ sistemos.
„2012 m. gruodžio 13 d. buvau paskirtas susisiekimo ministru. (…) Esu aplankęs „Lietuvos geležinkelių“ Eismo valdymo centrą, kurio išorinė dalis atrodo labai įspūdinga, bet kokios sistemos buvo diegiamos iki tol, aš tikrai nežinojau, nes viešieji pirkimai jau nebebuvo vykdomi.
Man atėjus ministrauti, iš principo 2013 metais dar tos eismo valdymo sistemos buvo šalinami defektai, buvo bandomasis laikotarpis ir atidavimas eksploatuoti. Todėl tas pavadinimas, kurį čia didžiosiomis raidėmis sutrumpintai rašome, man nebuvo girdėtas ir aš jį išgirdau, tiesą sakant, dabar iš spaudos“, – NSGK apklausoje teigė buvęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Prieš jį ministru buvęs Eligijus Masiulis NSGK teigė apie sistemą sužinojęs į kadencijos pabaigą, ir įsakymą, kuriuo apribojo bet kokias kitas sistemas, jis pasirašė 2012 metais jau pastatytas „po fakto“.
„Per tuos ketverius metus iš tų institucijų, kurios Lietuvoje atsakingos už nacionalinį saugumą, už jo grėsmes, už, sakykime, kokius nors prevencinius dalykus, tokių, sakykim, įžvalgų, pastebėjimų ar kokių nors netgi užuominų, kad ta diegiama sistema gali iš tikrųjų kirstis su nacionaliniu saugumu, tikrai nesu gavęs“, – sako E.Masiulis.
Jis tikino visiškai neturintis supratimo ir informacijos, „kaip buvo iš viso parinkta šita įmonė ir konkrečiai šita sistema, nes vis tiek buvo specialistai kokie nors ar pačiuose geležinkeliuose, kurie, matyt, ieškojo kokios nors techninės specifikacijos, žiūrėjo, kas čia labiausiai tinka, netinka“.
Dar ankstesnis (2006-2008 m.) susisiekimo ministras – Algirdas Butkevičius – komitete pastebėjo, kad posovietinės šalys neturėjo daug pasirinkimų diegti sistemas vienbėgiams rusiško tipo geležinkeliams.
„Latvijoje veikia ELASENAS, tas, kuris veikė anksčiau ir Lietuvoje, prieš KLUB-U sistemą. Latviai yra įdiegę tarpinę KPD-3 ir KLUB-U sistemą. Kita sistema negali būti įdiegta, nes tada mes iki Jelgavos, kur mūsų lokomotyvai vyksta, negalėtume važiuoti, o Latvijos lokomotyvai irgi negalėtų. Jūs įsivaizduokite, kaip mūsų važiuotų dabar traukiniai ar visai nevažiuotų, važiuotų, pavyzdžiui, į Baltarusiją. Nėra. Estijoje taip pat sistema veikia tokia pati, kaip veikia ir Lietuvoje“, – teigė A.Butkevičius.
Jis tikino, kad tuo metu Rusijos ir Lietuvos ekonominiai santykiai buvo geri. Be to, kompanijos tuos pačius navigacijos (GPS) palydovus visame pasaulyje naudoja ir rusiškus, ir amerikietiškus.
S.Dailydka: problemos atėjo iš sovietinių laikų
Nuo 2002-ųjų kovo „Lietuvos geležinkeliams“ vadovavęs S.Dailydka, liudydamas NSGK, gynė naudojamą sistemą – ji esą buvo moderniausias pasirinkimas, išsprendęs daug bendrovę kamavusių bėdų. Tačiau tiesaus atsakymo, kodėl buvo pasirinkta KLUB-U, vengė.
„Geležinkeliai tą problemą, galima sakyti, tų problemų iš tarybinių laikų paveldėjo labai daug, tai buvo archaiška, tokia primityvi sistema, ko gero, dėl to, kad Pabaltijyje vis dėl to centras Latvijoje, Rygoje. Ir technine, ir technologine prasme buvo užleista turbūt struktūra“, – dėstė S.Dailydka.
Anot jo, prieš jį vadovavusiam Jonui Biržiškiui teko spręsti „tragišką situaciją“.
„Infrastruktūra buvo labai prastos būklės. Kiek žinau, jie ėmėsi staigiai tokių radikalių veiksmų atkurti eismą būtent per infrastruktūrą, kad pagerintų, nes buvo greičio apribojimų ten ir t.t. Reikėjo staigiai ieškoti būdų, kaip tą… nes ir atlyginimai žmonėms nuolat vėluodavo, neužtekdavo pinigų ir t.t. Aš jau, aišku, atėjau, kai situacija buvo ryškiai pagerėjusi, ir jau jie iš to, sakykim, infrastruktūrinių dalykų perėjo prie riedmenų atnaujinimo“, – dėsto S.Dailydka.
Jis svarsto, kad sprendimus greičiausiai priėmė riedmenų ūkio tarnyba, gavusi pavedimą iš vadovybės atnaujinti lokomotyvus. Tuo metu augo pervežimų srautai.
„Buvo, kiek atsimenu, tas nagrinėta, bet, matyt, tuo metu šita sistema atrodė, KLUB-U, pati pažangiausia. (...) Žinau, kad tuo metu nebuvo tokių problemų, ką jūs turite omeny šiais laikais, politinė situacija nebuvo tokia, gal kitokia buvo. Prasidėjo tuo metu, žinau, Kaliningrado tranzito problemos, kurias sprendė, kaip čia sėkmingai praleisti tuos traukinius“, – sako S.Dailydka.
Jis teigė, kad sistema gauta su pirmaisiais lokomotyvais 70BS.
„Šita sistema išsprendė visas problemas. Ir galiu pasakyti, kad praktiškai tai veikia, pradėjo veikti gerai ta visa telemetrinė sistema, kuri surenka visus tuos duomenis. Net ir stabdo, jeigu tas greitis apribotas 60 km, tai mašinistas važiuoja didesniu greičiu, automatiškai stabdymas vyksta. Analogiškai – matomas šviesoforas, iki kurio, jeigu ten rūkas ar iš posūkio, ar panašiai, tai mašinistas gali kartais, kaip sakant, kai tampa pavojinga, tai jis žino tiksliai parametrus, kas kiek, už kiek laiko ir panašiai, ko anksčiau niekuomet nebūdavo“, – sako S.Dailydka, ir pažymi, kad anksčiau dauguma veiksmų buvo vykdomi „rankiniu būdu“.
Jis taip pat tikino, kad „sprendimai buvo priimti iki manęs“.
„Aš tik, sakykime, jau kaip vadovas perėmiau tą visą tolesnę vadovo misiją ir jau ta visa karuselė buvo įsisukusi, nes, matot, visi projektai, galiu pasakyti, bet kokie projektai vykdomi maždaug penkerius metus nuo idėjos iki galutinės realizacijos“, – sakė S.Dailydka.
NSGK nariams paprieštaravus, kad tuo metu KLUB-U buvo įdiegta vos į keturis lokomotyvus, S.Dailydka išsisukinėjo, kad nebuvo išeities – arba palikti archajišką sistemą, ar pereiti prie šios.
„Nežinau, – paklaustas, kodėl pasirinkta būtent KLUB-U, atsakė S.Dailydka. – Niekada dėl tų veiksmų geležinkeliuose nei generalinis pats nusprendžia iki galo, nieko… dar yra valdyba. Kada pirkimo dokumentus teikia, ten parengtos visos sąlygos, sudėliota, viskas išaiškinta.“
Jis patikino pats nesilankęs Iževske, tačiau su radijo gamyklos atstovais buvo susitikęs Lietuvoje.
„Niekas nerekomendavo. Specialistų buvo toks sprendimas ir tas kelias buvo… Geležinkelių, taip. Ir po to buvo priimta, kaip aš jau minėjau, tais ankstesniais metais buvo kažkoks dokumentas, kuriuo remiantis jau buvo, tik man tęstinumą reikėjo įvykdyti“, – teisinosi S.Dailydka paminėdamas, kad ir sutartis jį įgalioja pasirašyti valdyba, o jis privalėjo.
„Matot, dėl vieno bėgio sistemos signalizacijos tai alternatyvų nebuvo. Europoje tokių nėra. Nėra. (…) Estija irgi, ji nėra tokia, jinai jų vietinės gamybos pagaminta, todėl, kad tuo metu rusai… Aš bijau pasakyti, kodėl jie darė šitą, matyt, kad amerikiečiai buvo nupirkę visą geležinkelio įmonę su infrastruktūra ir jiems nebuvo išeities. Jie pasigamino su vietinės savo įmonės vienu iš darbuotojų, kuris dabar jau, sakė, kad nebedirba“, – teigė S.Dailydka, paminėdamas, kad Estijos sistema primityvesnė.
Jis taip pat tikino nesulaukęs signalų, kad KLUB-U galėtų būti nesuderinama su nacionaliniu saugumu, ir tokie pirmi pareiškimai atsirado tik po neramumų Ukrainoje.
