„Komisija priėmė sprendimą nepradėti tyrimo. Pirminis argumentas yra toks, kad mes neturime faktinių duomenų, įrodymų, kad galimai būtų pažeistos Lobistinės veiklos įstatymo nuostatos“, – Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje trečiadienį sakė VTEK pirmininkas Gediminas Sakalauskas.
„Antras dalykas, kiek mes susirinkome visą informaciją ir paties Konstitucijos Teismo sprendimą, pagal preliminarią informaciją kol kas nematome, kad būtų šioje vietoje lobistinės veiklos įstatymo (pažeidimo – BNS) požymiai“, – pridūrė jis.
35 Seimo opozicijos atstovai liepą KT apskundė Vyriausybės sprendimą, tačiau KT rugsėjį grąžino pareiškimą iniciatoriams nurodęs, kad jie nepateikė teisinių argumentų.
Apie tai žiniasklaida tuomet nepranešė, o KT sprendimą spalio pradžioje paviešino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė.
Vėliau naujienų portalas „Delfi“ paskelbė, kad skundą KT inicijavo P. Gražulis. Šis portalui teigė, jog parašus paprašė surinkti advokatas Gytis Kaminskas.
Seimo Antikorupcijos komisija VTEK prašė ištirti, ar P. Gražuliui bei G. Kaminskui nedeklaravus tarpusavio susitarimo galėjo būti pažeistas Lobistinės veiklos įstatymas.
G. Kaminskas teigė P. Gražuliui pasiūlęs „keletą temų“, dėl kurių būtų galima kreiptis į KT, ir sakė to nelaikantis lobistine veikla.
„Nesikreipiau į jokį Seimo narį. Gerdami kavą atsitiktinai kalbėjomės su ponu Gražuliu, ir aš jam pasiūliau keletą temų kreiptis į Konstitucinį Teismą“, – Antikorupcijos komisijos posėdyje kalbėjo G. Kaminskas.
Jis tikino niekada neatstovavęs Kinijos įmonėms ar jų interesams Lietuvoje.
Mišriajai Seimo narių grupei priklausantis parlamentaras P. Gražulis komisijos posėdyje nedalyvavo.
Skundo iniciatoriai KT nurodė, kad skundžiami teisės aktai yra ydingi, nes Vyriausybei suteikiama teisė „pačiai, nenagrinėjant konkretaus rinkos subjekto teisinės situacijos, pašalinti jį iš rinkos“, ir taip pat nesuderinus su prezidentu ir Seimu „priimti sprendimą dėl užsienio politikos esminių klausimų, pačiai nustatyti, kokios valstybės kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“.
Vyriausybė 2022 metų kovo 30 dieną priėmė nutarimą, kuriuo Kiniją įtraukė į nepatikimų programinę įrangą ir kompiuterines sistemas gaminančių, tiekiančių, prižiūrinčių šalių sąrašą, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymu bei Seimo patvirtinta Nacionalinio saugumo strategija.
