Sunku nebuvo
Jau penktus metus komunalines paslaugas teikiančios įmonės „Leonvita“ savininkas priklauso vyresnių verslininkų grupei, kurie savo pirmąjį verslą pradėjo sulaukę 50 metų ir daugiau. Tačiau amžius, anot G. Gančėriaus, tikrai nebuvo kliūtis pradėti verslą. „Priimti sprendimą įkurti įmonę nebuvo sunku. Net jei aplinkiniai ką nors ir sakytų, tiesą sakant, man tai nebūtų svarbu. Paslaugų, kurias dabar teikiame, visų pirma, prisireikė man pačiam. O vėliau viskas taip natūraliai išsirutuliojo, kad pradėjau jas teikt ir kitiems“, – trumpai, kaip kilo mintis verslauti, pasakojo vyras.
Paklaustas, kodėl vyresni žmonės rečiau linkę ryžtis darbo vietą susikurti sau patys, G. Gančėrius įvardijo racionalų požiūrį. „Galima sakyti, kad norint pradėti verslą reikia bent šiek tiek avantiūriškumo. Vyresni žmonės linkę į viską žiūrėti atsakingiau. Galbūt jie įvertina riziką, nuo pat pirmo įmonės mėnesio privalomus mokėti mokesčius ir suabejoja, ar tą naštą galės patempti“, – svarstė įmonės „Leonvita“ vadovas.
Galbūt jie įvertina riziką, nuo pat pirmo įmonės mėnesio privalomus mokėti mokesčius ir suabejoja, ar tą naštą galės patempti“, – svarstė G. Gančėrius.
Krovininių automobilių nuoma užsiimančios „Aremesta auto“ direktorius nesutiko, kad žmonių verslumas itin susijęs su amžiumi. „Manau, tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualiai, nepasakyčiau, kad amžius nulemia verslumą. Juk yra veiklių vyresnių žmonių ir yra apsnūdusio jaunimo. Taigi, jei žmogus turi idėją ir ryžto, nesvarbu koks jo amžius, jis imsis jos įgyvendinti. Aš, pavyzdžiui, tikrai nieko nesibaiminau, nes kūriau verslą srityje, kurią gerai išmanau“, – dėstė A.Plerpa.
Priemonių yra, bet trukdo mokesčiai
G.Gančėrius pabrėžė, kad kalbant apie verslą, visų pirma, reikėtų kalbėti apie idėją – žmogus turi būti įsitikinęs, kad ji atneš naudą. „Aišku, svarbi ir teikiama parama. Tokių įmonių kaip UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) administruojamos priemonės suteikia tikrai didesnių galimybių imtis realizuoti tą idėją. Pavyzdžiui, be „Invegos“ garantijos įmonei, kuriai neaišku, ar pasisieks, labai retas bankas suteiktų paskolą“, – teigė „Leonvita“ vadovas.
Tam, kad siūlomos verslo pradžią palengvinančios finansinės priemonės skatina imtis savo veiklos, pritarė ir A.Plerpa. „Yra ne viena programa naujai įkurtam verslui, pavyzdžiui, „Invegos“ siūlomas dalinis palūkanų kompensavimas, kuriuo pasinaudojau ir pats. Jei šios priemonės nebūtų, mano nusiteikimas steigti įmonę būtų sumažėjęs, sakykime, trečdaliu“, – kalbėjo „Aremesta auto“ savininkas.
Nors verslininkai tvirtino, kad pagalbinių priemonių įsteigti įmonę yra, abu sutarė, kad vienas iš labiausiai nuo šios minties atbaidyti galinčių veiksnių – mokesčiai. „Jau nuo pirmo verslo įkūrimo mėnesio verslininkas turi mokėti visus mokesčius, tai labai apsunkina padėtį. Manau, kad valstybė šiuo klausimu turėtų ką nors daryti, gal įvesti kokių lengvatinių sąlygų verslo pradžiai“, – dėstė A.Plerpa. Jo nuomone, tai būtų nemažas postūmis.
Jau nuo pirmo verslo įkūrimo mėnesio verslininkas turi mokėti visus mokesčius, tai labai apsunkina padėtį, – tikino A.Plerpa.
Verslumo skatinimas
Vyresnių nei 50 metų žmonių verslumo skatinimas yra vienas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) prioritetų, būtent tam per Verslumo skatinimo fondą (VSF) yra įgyvendinama priemonė „Verslumo skatinimas“. Kaip ir visi pradedantieji verslininkai bei mažos įmonės iki vienerių metų, vyresnieji taip pat iš minėto fondo gali gauti paskolą verslui pradėti lengvesnėmis nei rinkoje sąlygomis, nes jie, kaip ir jaunimas iki 29 m., bedarbiai ir neįgalieji, priklauso prioritetinei grupei.
Remiantis „Invega“ turimais duomenimis, iki 2014 m. gruodžio 31 d. naudojantis šia priemone paskolas gavo 1120 asmenys ar įmonės, iš jų 412 – jaunimas iki 29 metų, 85 asmenys vyresni nei 50 metų, 27 bedarbiai, 17 neįgaliųjų.
Siekdama paskatinti kuo didesnį visų visuomenės grupių užimtumą, 2014 metų sausį Lietuvos darbo birža pradėjo įgyvendinti ir dar vieną Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamą projektą – „Išlik darbo rinkoje“. Pastarasis skirtas vyresnių kaip 50 metų darbingo amžiaus ir ilgalaikių bedarbių integravimui į darbo rinką. Numatoma, kad projekto veiklose dalyvaus beveik 15 tūkst. bedarbių, iš jų – per 8,3 tūkst. ilgalaikių ir 6,3 tūkst. vyresnių kaip 50 metų darbingo amžiaus bedarbių.