Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė paskelbė, kad biudžetas Vyriausybėje bus pirmą kartą tvirtinamas spalio 7 dieną, maždaug dešimčia dienų anksčiau nei ankstesniais metais.
Tačiau spartesni biudžeto tvirtinimo terminai didesnio atvirumo su savimi neatnešė. Penktadienį ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pranešė turinti paramos verslui planą, bet jo neatskleis, kol planas nėra įvertintas Vyriausybėje.
Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius sako, jog Vyriausybė vėluoja su verslo gelbėjimo paketu, nes tokius planus turi ir juos jau įgyvendina daugiau nei pusė – 15 iš 27 Europos Sąjungos valstybių.
Tokių pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Kaimyninės Latvijos vyriausybė praėjusią savaitę patvirtino 422 mln. eurų vertės priemonių planą, nukreiptą į namų ūkius, įmones, taip pat asociacijas, švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigas.
Numatyta kompensuoti dalį šildymo išlaidų, bus nustatyta vienkartinė dujų kainos viršutinė riba, taip pat visiems namų ūkiams bus taikomos elektros kainos lubos už pirmąsias 100 suvartotų kilovatvalandžių kiekvieną mėnesį. Priemonę dar turi patvirtinti šalies parlamentas.
Lietuvoje gyventojai ir įmonės kol kas gali tik spėlioti apie būsimą paramą. Vyriausybė ruošiasi siūlyti įmonėms, kurių energetinės sąnaudos viršija 10 procentų, atidėti mokesčius, taip pat kalbama apie elektros ir dujų kompensacijas namų ūkiams.
15min kalbinti valdančiosios koalicijos nariai sako atvirumo iš Vyriausybės pasigendantys.
Prioritetai – nežinioje
Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas sakė nežinantis, kokie bus biudžete ir pagalbos verslui bei gyventojams plane sudėlioti prioritetai.
„Aš galvoju paprastai – matyt, tai nėra koalicinis biudžetas. Tai administracinis biudžetas, kuriame tie administraciniai dalykai bus atspindėti. Toks biudžeto formavimo procesas yra kanceliarinis ir aš nežinau, kokie tiksliai prioritetai tame biudžete bus atspindėti“, – 15min sakė V.Mitalas.
