Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, toks sprendimas svarbus ir nacionalinio saugumo požiūriu. Anot jo, ateinančiam šildymo sezonui būtina užsitikrinti pakankamą biokuro tiekimą miestų ir miestelių katilinėms.
„Valstybė neturi iškastinio kuro, mes esame stipriai priklausomi nuo elektros, dujų importo, bet turime savo medieną ir urėdijos medienos pardavimą reguliuojame per Vyriausybės nutarimus“, – posėdyje trečiadienį teigė ministras.
S.Gentvilas pastebėjo, kad tai jau antras medienos pardavimų tvarkos pakeitimas – prieš tris mėnesius buvo numatyta, kad urėdijų aukcionuose gali dalyvauti tik nuolatiniai pirkėjai, pastaruosius dvejus metu pirko medieną iš urėdijų.
„Šiuo pakeitimu mes motyvuojam nuolatinius pirkėjus, kad likutinė po apdirbimo medienos žaliava – skiedros ir liekanos – būtų parduodamos mūsų miestams, miesteliams biokuro gamybai. Tokiu būdu būtų galima pasididinti savo kvotą dalyvaujant valstybiniuose aukcionuose“, – sakė S.Gentvilas.
„Antrasis pasiūlymas – kad urėdija, valdanti pusę medienos rinkos Lietuvoje, laikinam dvejų metų laikotarpiui imtųsi tiesioginio biokuro tiekimo Lietuvos miestų ir miestelių šilumos gamintojams ir taip užsitikrintume, kad mediena tiesiai ir greičiausiu būdu ir pigiausia kaina pasiekia Lietuvos miestus ir miestelius“, – pridūrė jis.
Pasak S.Gentvilo, numatyta rezervuoti 20 proc. malkinės plokščių ir miško kirtimų medienos, urėdija pati samdys medienos sumalimo paslaugą. Valstybinė miškų urėdija iki šiol tiekdavo tik žaliavinę medieną ir tiesiogiai biokuro rinkoje nedalyvavo.
„Tai yra sąmoningas ėjimas į tai, kad biokuras nebūtų išvežtas iš Lietuvos, nes dabar yra milžiniškas stygius dėl to, kad po karo pradžios mes patys Europoje apsisprendėm nebepirkti medienos iš Baltarusijos“, – sakė ministras.
Ministerijos teigimu, biokuro rinkos dalyviai skundžiasi, kad dalis pramonės įmonių medienos apdirbimo liekanas parduoda tiesiogiai užsienio įmonėms, net nesiūlo jos Lietuvos biokuro gamintojams.
Rinkos dalyvių skaičiavimais, pramonės liekanas išvežančios įmonės bendrai perdirba apie 1,5 mln. ktm medienos per metus, o galimų jos perdirbimo liekanų susidaro apie 40 proc. šio kiekio.
Į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos per metus būdavo įvežama apie 1,2 mln. tonų (apie 1,6 mln. ktm) smulkintos medienos produktų.
