2021 09 01 /14:15

Vyriausybė linkusi pritarti 730 eurų MMA, sako, kad dydis „neištrauktas iš kepurės“

Vyriausybė trečiadienį pasitarime pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui kitų metų minimalios mėnesio algos (MMA) dydį didinti iki 730 eurų. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad toks dydis „nėra ištrauktas iš kepurės“ ir yra pagrįstas.

Tai nėra galutinis sprendimas. Vyriausybei pritarus šiam dydžiui, toliau siūlymas bus teikiamas Trišalei tarybai, o galutinį sprendimą Vyriausybė turėtų priimti spalį, kai Seimui bus teikiamas 2022 metų biudžeto projektas.

„Teikiame protokolinį nutarimą ir kitą sumą, nei buvome siūlę anksčiau Trišalėje taryboje. Tikslas yra padidinti MMA sparčiau, nei buvo numatyta, tuo būdu didinant mažiausiai pajamas gaunančių asmenų pajamas", – Vyriausybės pasitarime antradienį sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Monika Navickienė
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Monika Navickienė

Jos teigimu, Finansų ministerijai atnaujinus prognozes, siūloma MMA didinti reikšmingiau – ne iki 703 eurų, kaip kalbėta anksčiau, o iki 730 eurų. Atskaičius mokesčius, tai siektų apie 518 eurų.

Šiuo metu MMA siekia 642 eurus.

„Tai būtų vienas reikšmingiausių MMA padidėjimų per dešimtmetį. Paskutinį kartą ji labiausiai kilo 2013 metais, kai padidėjo 43 eurais”, – tikino M.Navickienė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikino, kad birželio mėnesio ekonominės raidos scenarijuje padidinus kitų metų darbo užmokesčio prognozes, padidintos ir darbo našumo prognozės.

„Tai yra ir instrumentas paskatinti žmones dirbti ir grįžti į darbo rinką tuos, kuriems ne visada atrodo, kad tai daryti apsimoka. Reikia paneigti mitą, kad naujas dydis ištrauktas iš kepurės. Jis paskaičiuotas pagal sutartą formulę, pagal atnaujintas prognozes ateinantiems metams ir sutartos formulės yra laikomasi“, – tikino G.Skaistė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gintarė Skaistė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gintarė Skaistė

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tvirtino, kad, jei skaičiavimai nebūtų atnaujinti pagal birželio mėnesio ekonominės raidos scenarijų, MMA santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU) būtų „gerokai prastesnis.“

„Todėl peržiūra, kad ir MMA dinamika, ir santykis su VDU išliktų pageidautino dydžio, reikalauja ankstesnę pradinę derybinę poziciją peržiūrėti“, – nurodė premjerė.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi kalbėjo, kad toks MMA padidinimas turėtų gana juntamą poveikį VDU augimui 2022 metais.

Lietuvos banko nuotr./Asta Kuniyoshi, Lietuvos bankas
Lietuvos banko nuotr./Asta Kuniyoshi, Lietuvos bankas

„MMA padidinimas pakelia ne tik MMA gaunančių darbuotojų pajamas, bet ir didesnes – iki tūkstančio eurų – gaunančių asmenų pajamas. Taigi, jei MMA būtų padidinta 13,7 proc., šalies VDU augimas 2022 būtų pusantro procentinio punkto spartesnis, palyginti su tuo augimu, jei MMA nebūtų keičiamas“, – nurodė Lietuvos banko atstovė.

Pasak jos, padidėjęs MMA ir VDU sparčiau didins gyventojų disponuojamąsias pajamas ir veiks visą ūkinį aktyvumą.

Vėliau trečiadienį G.Skaistės paklausus, ar yra galimybių kitų metų MMA didinti iki 750 eurų, ministrė sakė, kad toks pokytis galėtų išbalansuoti sistemą.

„Atsispirdami nuo birželio duomenų, siūlome 730 eurų dydį. Jei pokytis būtų dar didesnis, jis turėtų gerokai didesnį poveikį viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiui ir turbūt šiek tiek išbalansuotų mūsų bendrą sistemą. Tas poveikis būtų nebe toks įkandamas, koks yra su tuo dydžiu, kokį siūlo dabar Vyriausybė“, – aiškino finansų ministrė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pinigai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pinigai

Atsakydama į darbdavių nuogąstavimus, jog darbo našumas neauga taip sparčiai kaip atlyginimai, ji kalbėjo, kad nedidinant MMA iki siūlomo dydžio poveikis pajamų nelygybei būtų neigiamas.

„Jei MMA pokyčio nebūtų, dideli darbo užmokesčiai augtų sparčiau ir tuomet poveikis pajamų nelygybei būtų išties neigiamas. Matytume augančią pajamų nelygybę, kai ekonomika auga, o to matyti mes turbūt nenorime“, – tikino G.Skaistė.

M.Navickienė antrino G.Skaistei ir tvirtino, jog siūlomas dydis atitinka sutartą formulę.

„Šitas dydis yra objektyvus, pasvertas, pamatuotas ir išdiskutuotas su Finansų ministerija“, – akcentavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė BNS sakė, jog Vyriausybės žingsnis sveikintinas, tačiau yra pagrindo didinti minimalią algą dar sparčiau.

„Sunku vertinti, nes oficialiai mums niekas nepateikė pasiūlymo, Vyriausybė savo ruožtu svarsto. Be abejo, tai, kad Vyriausybė kalba apie didesnį minimalios algos dydį – sveikintinas žingsnis, tačiau mes dar birželį sakėme, kad yra visos prielaidos mokėti ne mažiau kaip 750 nuo kitų metų“, – BNS sakė I.Ruginienė.

Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius sako, kad minimali alga turi didėti, tačiau reikia atsižvelgti ir į darbo našumą.

„Mūsų nuomone, minimalią alga didinti turime, bet norime pridėti į formulę dar vieną dedamąją – darbo našumą. Net ir kai anksčiau buvo planuojama didinti iki 703 eurų, jau čia buvo maždaug keturis kartus daugiau, nei auga darbo našumas“, – sakė R.Sartatavičius.

123rf.com nuotr/Pinigai
123rf.com nuotr/Pinigai

Anksčiau buvo siūloma MMA didinti 61 euru (9,5 proc.) iki 703 eurų.

Iš darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės atstovų sudaryta Trišalė taryba dėl MMA didinimo bendro sutarimo nerado ir Vyriausybei pateikė skirtingas nuomones.

Darbo kodekse numatyta, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų