Vyriausybė nutarė maksimalią pašalpą bedarbiui mokėti tik metus. Po metų ji bus mažinama 20 proc., po dvejų – 30 proc. ir t.t.
„Pašalpas, piniginę paramą gaus tikrai tie, kuriems to reikia. Stengsimės suaktyvinti ir integruoti ilgalaikę pašalpą gaunančius žmones į darbinę rinką“, – žurnalistams sprendimą komentavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
Tačiau ilgalaikiai bedarbiai, pagaliau susiradę darbą, bus skatinami. Pirmuosius 6 darbo mėnesius jie gaus pusę anksčiau jiems mokėtos pašalpos.
Darbo rinkoje bedarbio statusą turinčių piliečių yra 210 tūkst. Apie 50 tūkst. jų gauna pašalpą.
Pašalpa bus atimta iš tų žmonių, kurie dirba nelegaliai. Pašalpos skyrimo funkcija yra atiduodama savivaldybėms.
„Penkios pilotinės savivaldybės Lietuvoje tikrai parodė gerus rezultatus, maždaug 14–20 proc. sumažėjo pašalpų gavėjų. Tai yra visos visuomenės reikalas. Kai nuleidžiama į savivaldybinį lygmenį, įsijungia ir bendruomenės, mokesčių inspekcija, socialiniai darbuotojai“, – sakė ministrė.
Anot jos, toliau bus svarstoma, ar savivaldybės gali reikalauti bedarbius atidirbti už socialines pašalpas.
„Tie, kurie piktnaudžiauja pašalpomis ir dirba nelegaliai, manau, kad šiems atvejams turime užkirsti kelią bet kokiu atveju“, – sakė Algimanta Pabedinskienė.
Pasak jos, šiuo metu Lietuvoje veikia 79 projektai, skirti padėti bedarbiams įsidarbinti.
„Galbūt visuomenė ne apie visus juos žino, tai yra viena medalio pusė. O galimybių visada yra“, – sakė ministrė.
