„Kalbėjome ir apie minimalios algos reikalus. Dar sykį išdėstėme, kodėl Vyriausybei atrodo racionalu elgtis atsakingai ir MMA didinti dviem etapais. Racionalumas ateina iš patirties, kaip Lietuvos ekonominei padėčiai įtaką gali daryti tai, ką dabar matome Graikijoje“, – apie MMA didinimą kalbėjo ministras pirmininkas.
Tuo metu nei darbdaviai, nei profesinės sąjungos nusileisti nenori – MMA nuo liepos siūloma didinti mažiausiai šimtu litų.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sakė, kad jis nėra įgaliotas derėtis dėl mažesnio algos augimo nei 100 ar 200 Lt.
„Dėl minimalios algos mūsų pasiūlymas lieka toks kaip ir buvo. Mes esame taip susitarę su darbdaviais. Tačiau dabar, kai MMA didinimas nebėra siejamas su darbo rinkos liberalizavimu, mes mėginsime kalbėtis su įmonėmis, kaip jie žiūrėtų į algos didinimą 50 Lt, ir kai turėsime jų poziciją, tada galėsime pasakyti, ką apie tai galvojame“, – sakė A.Černiauskas.
Pramonininkų konfederacijos atstovas, Trišalės tarybos pirmininkas Jonas Guzavičius žurnalistams po Trišalės tarybos posėdžio aiškino, kad prieš mėnesį Trišalėje taryboje darbdaviai ir profesinės sąjungos vieningai sutarė, kad MMA turėtų būti didinama 100 Lt jau liepos mėnesį, todėl darbdaviai savo pozicijos taip pat nekeičia.
Statistikos departamentas skaičiuoja, kad daugiau nei penktadalis šalies gyventojų per mėnesį gauna 800 Lt ar mažesnį darbo užmokestį. Per 11 proc. dirbančiųjų visą darbo laiką turi pasitenkinti minimalia mėnesine alga.
2011 m. spalio mėn. minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA), arba 800 litų, ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius, įskaitant individualiųjų įmonių darbuotojus, sudarė 20,8 procento (215,6 tūkst.) ir, palyginti su 2010 m. spalio mėn., sumažėjo nežymiai – 0,3 procentinio punkto, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiau negu pusė (114,2 tūkst.) darbuotojų, kurie gavo 800 litų ir mažiau, dirbo ne visą darbo laiką.
Anksčiau premjeras yra sakęs, kad MMA galima bus didinti daugiau nei 50 Lt tik tuo atveju, jei profesinės sąjungos ir darbdaviai sutiks su lankstesnėmis darbo rinkos taisyklėmis. Tačiau pirmadienį profesinės sąjungos ir darbdaviai pabrėžė, kad Darbo kodekso liberalizavimas su MMA nebėra siejamas.
Vyriausybė Darbo kodekso pataisose siūlo sutrumpinti įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminą, sumažinti išeitinių išmokų dydžius, siūloma įteisinti galimybę sudaryti terminuotas darbo sutartis nuolatiniam darbui, paprasčiau iš darbo atleisti pensinio amžiaus žmones.
„Matome visas galimybes, kad antradienį Trišalė taryba didžiajai daliai nuostatų pritars. Yra likę kai kurios nuostatos, kurios ir toliau yra diskutuojamos. (...) Darbo santykių lankstumas reikalingas tam, kad darbdaviai drąsiau kurtų naujas darbo vietas, ypač esant tokioms neaiškioms sąlygoms Europoje, Graikijoje. Visi pasimokėme iš praeitos krizės, kai darbo santykių nelankstumas nemažai verslo sukūrė pakankamai didelių problemų greitai ir dinamiškai reaguoti į besikeičiančias sąlygas“, – sakė A.Kubilius.
„Matome nemažai tokių pakeitimų, kurie sumažintų administravimo naštą. Pavyzdžiui, pakeitimas dėl atsiskaitymų lapelių įteikimo – dabar siūloma, kad jų nereikėtų. Siūlome darbuotojus informuoti kitomis priemonėmis“, – kalbėjo A.Černiauskas.
Naujoje Darbo kodekso redakcijoje siūloma sumažinti išeitinių išmokų dydžius, tačiau profesinės sąjungos siūlo jų nemažinti, o įtraukti į kolektyvines sutartis nuostatą, kad būtų galima susitarti dėl kitokių išmokų, bet ne mažesnių, nei dabar galiojančios.
Profesinės sąjungos pritaria terminuotų sutarčių sudarymui nuolatiniam darbui, tačiau tą esą irgi turės numatyti kolektyvinės sutartys.
Nuostatai, kad pensinio amžiaus žmogų būtų galima atleisti be papildomų motyvų, profesinių sąjungų netenkina – esą amžiaus cenzas nėra pakankama priežastis atleisti iš darbo gerai dirbantį žmogų.
