A.Gražulis Trišalės tarybos pristatyme patikino, kad šiuo metu Vidaus reikalų ministerija baigia parengti migracijos priemonių planą, kuriame numatytas ir palengvintas trūkstamų darbuotojų įsivežimas, o kartu ir griežtesnė kitų imigrantų kontrolė.
„Vienas svarbiausių klausimų, kuris yra pačioje baigiamojoje stadijoje, yra kvotos, kiek darbuotojų galima atsivežti pagal palengvintą procedūrą, kuri taikoma trūkstamų profesijų sąrašui. Turime Vyriausybės pavedimą nustatyti kvotą, kad trūkstamų darbuotojų nebūtų vežama tiek, kad būtų per daug“, – aiškino A.Gražulis.
Anot jo, problema yra labai sudėtinga, nes ir statistika nėra vientisa, ir darbo vizas išduoda skirtingos institucijos, metodika gana sudėtinga.
„Klausimas pats savo esme, kiek trūkstamų darbuotojų galima atsivežti į šalį, yra svarbus ir socialiai, ir ekonomiškai, ir labai smarkiai keičia ir darbo rinką, ir konkurencingumą“, – dėstė A.Gražulis ir teigė, kad darbo grupėje sutarta pasiūlyti tokį klausimą spręsti Trišalei tarybai, esą darbdaviai, Vyriausybė ir profesinės sąjungos čia susitartų dėl ekonominių ir darbo santykių problemų taip, kaip ir sprendžia dėl MMA.
15min primena, kad Trišalė taryba sprendimą dėl MMA bandė priimti nuo gegužės, tačiau vieno sutarimo taip ir neatrado.
VRM atstovas tikino, kad svarstytos ir kitokios galimybės.
„Galima nustatyti tam tikrą procentą nuo populiacijos, kiek darbo jėgos galima atsivežti per metus. Kitas požiūris būtų susijęs su formulės taikymu, kur būtų skaičiuojama, kiek iš darbo rinkos pasitraukia ir kiek ateis trūkstamos specializacijos darbuotojų. Įvertinus skirtumus, būtų galima išvesti formulę“, – dėsto A.Gražulis.
Čia pat jis pripažino, kad „automatiniai“ sprendimai turi trūkumų. Dalis nuo populiacijos ne itin tiktų – augimo metu tai būtų stabdantis veiksnys, o krizės metu – dar labiau darbo kainą numušantis veiksnys.
„Formulė turi būti nustatyta atsižvelgiant į įvairius darbo jėgos poreikius. Formulė išeina gana sudėtinga, ir sudėtinga atsižvelgti į visus veiksnius“, – teigė A.Gražulis.
Jis vylėsi, kad galbūt Trišalė taryba norėtų tarpusavyje nutarti, kiek užsieniečių įsileisti. Jei Trišalėje taryboje dėl to nebūtų sutarta, tuomet Vyriausybė kvotą nustatytų savo nuožiūra.
Šiuo metu trūkstamų profesijų sąrašą sudaro Lietuvos darbo birža, atlikusi darbdavių apklausą, darbo rinkos statistika atnaujinama du kartus per metus.
A.Gražulis į Trišalę tarybą atėjo išvakarėse iki galutinių sprendimų – VRM iki spalio 1 dienos turi pateikti Vyriausybei priemonių paketą.
Trišalė taryba nebuvo sužavėta
Trišalėje taryboje nei darbdaviai, nei vyriausybės atstovai, nei profesinės sąjungos atstovai nebuvo sužavėti.
„Darbdaviai norės daugiau, profsąjungos norės mažiau“, – nesutiko su siūlymu Asociacijos „Investuotojų forumas“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis vertino, kad idėja gera, tačiau klausimas pristatytas nepasiruošus, nepateikta jokios informacijos.
„Kaip atsitiko, kad Lenkijoje yra 2 mln. ukrainiečių. Ką, jie negalvoja, kaip apsaugoti savo darbo rinką?“, – stebėjosi esamais ribojimais Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danukas Arlauskas.
Jis tikino, kad Vengrijoje ūkininkai jau nenusirenka derliaus, nes nebėra kam dirbti – šalis turi itin ribojančią imigracijos politiką.
Kiti darbdaviai taip pat replikavo, kad jie pasisako apskritai prieš kvotas.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė tikino, kad nemato prasmės šį klausimą svarstyti Trišalėje taryboje.
„Tam, kad būtų balansas, ir būtų nustatyta tinkama formulė, yra siūloma aptarti visą procesą, kaip nustatyti kvotas“, – siūlė E.Radišauskienė.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Erlandas Mikėnas tikino, kad apskritai kvotos atrodo įtartinai.
„2016 m. Lenkija įsivežė pusantro milijono Ukrainos piliečių, atvėrė sienas laisvai. Mes gi tuos pačius Ukrainos piliečius dėl sudėtingos įdarbinimo procedūros samdėme per Lenkiją. Aš nesuvokiu, kam mes įsivedame tokius sudėtingus barjerus. Turime ūkio šakų, kurios ne tik negali plėstis, bet ir išnaudoti šiuo metu turimų pajėgumų. Kalbu apie transporto sektorių, kur vilkikai stovi, nes nėra vairuotojų“, – kritiką VRM išsakė E.Mikėnas.
VRM atstovas galiausiai sutiko, kad šį klausimą reikėtų aptarti detaliau.
„Jei taip nepasitikite savo institucija, tai taip, mes galime parašyti kokią nors procedūrinę formulę. Tačiau ar tikrai jūs manote, kad tai geresnis variantas?“, – teigė A.Gražulis ir vylėsi, kad socialiai jautrų klausimą galėtų spręsti Trišalė taryba.
Pasigirdo ir replika, kad Trišalė taryba itin nerezultatyviai sprendžia ir kitus klausimus, tokius kaip minimalios mėnesinės algos nustatymas.