„Labai svarbu, kad valstybė pirktų tvariai, tai šitie žaliųjų viešųjų pirkimų pakeitimai numato laipsnišką augimą iš perkančiųjų organizacijų nuo dabartinių 5 proc. trejų metų bėgyje iki 100 proc. (...) Tikslas yra pirkti ekologiškus produktus – tiek maiste, tiek prekėse, tiek paslaugose“, – posėdyje kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Atnaujintoje Nacionalinėje žaliųjų viešųjų pirkimų įgyvendinimo programoje numatoma, kad pereinamuoju laikotarpiu (nuo liepos iki gruodžio pabaigos) tokie jie turi sudaryti ne mažiau kaip 10 proc. visų viešųjų pirkimų vertės, 2022 metais – bent 50 proc., o nuo 2023 metų – 100 proc.
Numatyta ir išimčių, pavyzdžiui, pirkimams gynybos ir saugumo srityje, taip pat užsienyje skelbiamiems tarptautinių donorų lėšomis finansuojamiems bendradarbiavimo projektams.
Gegužę metinę ataskaitą pristačiusi Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) skelbė, kad žaliųjų, inovatyvių ir kitų vadinamųjų darniųjų viešųjų pirkimų srityje Lietuva nepasiekia užsibrėžtų tikslų.
Žalieji pirkimai pernai turėjo sudaryti bent pusę visų pirkimų, tačiau jie tesudarė 9,6 proc. pirkimų vertės ir 5,5 proc. jų skaičiaus.
Aplinkos ministerija pranešė, kad skatinant žaliuosius pirkimus svarbus vaidmuo tenka VPT – ji įkurs Darniųjų pirkimų kompetencijų centrą.
Ministerija artimiausiu metu priims Žaliųjų pirkimų įgyvendinimo 2021-2025 metų priemonių planą. Jis numato, kaip tobulinti jų teisinį reglamentavimą, didinti perkančiųjų organizacijų bei subjektų ir neperkančiųjų organizacijų kompetenciją, užtikrinti tinkamą konsultavimą, skatinti informacijos apie žaliuosius pirkimus sklaidą, stiprinti bendradarbiavimą su rinka.
Bus tobulinamos informacinės sistemos, kuriose vykdomi viešieji pirkimai, užtikrinama, kad tinkamai būtų renkama ir sisteminama informacija apie žaliuosius pirkimus, stebima jų vykdymo pažanga.
