Naujos Vyriausybės patobulintas valstybės biudžetas: auga išlaidos, deficitas, bet I.Šimonytė apsimetinėti nežada

Ingridos Šimonytės Vyriausybė pakoregavo buvusio premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybės parengtą 2021 metų valstybės biudžeto projektą.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė

Patikslintame 2021 metų valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 metais sudarys 7 proc. bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) ir bus 2,1 procentinio punkto BVP didesnis negu planuota anksčiau.

Valdžios sektoriaus skola 2021 metais sudarys 51,9 proc. BVP ir bus 1,7 procentiniais punktais BVP didesnė negu planuota.

Premjerė I.Šimonytė žurnalistams spaudos konferencijoje tvirtino, kad teko peržiūrėti biudžeto projektą dėl kelių priežasčių – pavyzdžiui, nebuvo įtraukti poreikiai, kurie anksčiau buvo įtvirtinti įstatymais (kaip pensijų indeksavimas).

„O turbūt didžiausias iššūkis, didžiausia problema ir didžiausias pokytis susijęs su kovido situacija. Lėšų buvo numatyta tik tiek, kiek buvo reikalinga apmokėti sąskaitas už gruodžio mėnesį – kaip paaiškėjo, nepakankamai net ir tam. Ir pačioms priemonėms, kurių reikia ilgiau – tiek verslo paramos, prastovų, tiek ligos motinystės išmokų tėvams, kurie turi likti su vaikais“, – teigė premjerė.

I.Šimonytė taip pat tvirtino, kad skaidriai atspindės išlaidas biudžete ir neslėps jų po skolinimosi limitu.

Išlaidos didėja milijardu

Pagrindinė naujiena – biudžeto išlaidos didėja 1,2 mlrd. eurų iki 15,8 mlrd. eurų. Išlaidos viršija pajamas 4,57 mlrd. eurų.

Didžiausią papildomų lėšų dalį – 934 mln. eurų – numatoma skirti COVID-19 pandemijos padariniams suvaldyti.

„Biudžetą bandėme padaryti artimesnį situacijai ir prioritetams – vienas svarbus momentas, kad biudžeto projekte nebuvo lėšų, kurios reikalingos pandemijos situacijai valdyti, ypač atsikartojančiam karantinui. Didžioji dalis padidėjimo – kovido priemonės“, – per posėdį pabrėžė premjerė I.Šimonytė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė vardijo, kad iš pandemijos suvaldymui skirtų lėšų didžioji dalis – 480 mln. eurų papildomai ketinama skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ligos ir nedarbingumo išmokoms, darbo užmokesčiui subsidijoms prastovų metu, išmokai ieškantiems darbo.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gintarė Skaistė

230 mln. eurų numatyta Ekonomikos ir inovacijų ministerijai – įmonių, nukentėjusiems nuo COVID-19 subsidijoms, lengvatinėms paskoloms, dalinių palūkanų kompensacijai, taip pat Sveikatos apsaugos ministerijai numatyta skirti 145 mln. eurų vakcinos įsigijimui, gydymui ir medicininės įrangos įsigijimui ir kitoms išlaidoms.

„Mes susiplanuojame lėšas, kurių, kaip įsivaizduojame, pakaks pusei metų, jei šita situacija tęsis pusę metų, bet jeigu matysime, kad situacija užsitęsė ar reikia papildomų lėšų, tai biudžeto projektas bus tikslinamas“, – žadėjo I.Šimonytė.

Pajamos sumažės

G.Skaistė tvirtino, kad valdžios sektoriaus pajamos 2021 metais sumažės 682 mln. eurų palyginus su pirminiu projektu.

Pagrindinė to priežastis – nėra suplanuojamos 744 mln. eurų pajamos ir atitinkamai išlaidos iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo Recovery and Resilience Facility – angl.), kurios buvo įtrauktos į DNR planą ir biudžetą. Tiesa, šios lėšos Lietuvos dar nėra pasiekę.

I.Šimonytė tvirtino, kad tai padaryta atsižvelgiant į rizikas, kad pinigai galėtų pasiekti Lietuvą gerokai vėliau nei patvirtinamos išlaidos.

„Galėjo susiklostyti situacija, kad projektai pradedami vykdyti skolon ir vėliau tiesiog nėra pajamų iš fondo, kurios galėtų tą skolą uždengti“, – aiškino premjerė.

123RF.com nuotr./Pinigai

Ji taip pat minėjo, kad DNR planas yra nuėjusios valdžios planas, o naujoji Vyriausybė turi kitų prioritetų.

„Juo labiau, kad neturime šio fondo pajamų, jos buvo suplanuotos, kaip pajamos, mes jas iškeliame ir iš pajamų, ir iš išlaidų, nes pirmiausia, ką turėsime daryti pasibaigus pasiutpolkei su biudžetu, turėsime sėsti ir pagal Vyriausybės prioritetus susiplanuoti, kaip geriausiu būdu panaudoti Atsigavimo fondo lėšas“, – sakė premjerė.

I.Šimonytė pridūrė, kad tuomet teiks biudžetą patikslinimui ir suplanuos projektus ateinančių metų biudžete, nes to padaryti dabar nespėjama.

„Atidedame, susiderinsime su Europos Komisija, patikslinsime biudžetą ir pradėsime projektus įgyvendinti pagal prioritetus, kuriuos užsibrėžę“, – sakė I.Šimonytė. Ji tvirtino, kad biudžetas galėtų būti patikslintas birželį.

„DNR plane buvo nemažai miglos“

Tuo tarpu kalbėdama apie 6 mlrd. eurų DNR planą I.Šimonytė tvirtino, kad į šį planą buvo įtraukti jau ir seniau vykstantys projektai.

„Turiu nuliūdinti žmones, kuriems įspūdį daro labai dideli skaičiai, nes iš tų 6 milijardų buvo nemažai miglos. Į vieną paketą įtraukti projektai, kurie jau ir taip biudžetuose suplanuoti, finansuojami iš buvusios ES finansinės perspektyvos. Tie projektai, kurie sukontraktuoti, sutartys pasirašytos, jie įgyvendinami, tiesiog vyksta pinigų mokėjimai“, – pasakojo premjerė.

„Iš esmės sudėta į vieną krūvą tai, kas jau ir taip buvo biudžete, plius Atsigavimo fondo pinigai, visa tai perrišta raudonu kaspinu ir pavadinta DNR planu“, – kalbėjo I.Šimonytė.

Pasak jos, seniau suplanuoti projektai bus vykdomi – sustabdyti tik Atsigavimo fondo lėšomis planuoti finansuoti projektai.

Seime svarstys ketvirtadienį

Tuo tarpu 2021 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudaro 11,2 mlrd. eurų – 132,8 mln. eurų mažiau negu planuota pirmajame biudžeto projekte.

Įvertinus įvairias aplinkybes pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinamos 104,4 mln. eurų, pelno mokesčio – 46 mln. eurų. Tuo tarpu dėl geresnio numatomo 2020 metų akcizų surinkimo pajamos iš akcizų 2021 metais didinamos 13,3 mln. eurų, o Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – 72,4 mln. eurų.

Antrasis biudžeto svarstymas Seime numatytas rytoj, gruodžio 17-ąją, o po kelių dienų turėtų vykti projektų priėmimas.