Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vyriausybė palaiko siūlymą daugiau galių suteikti LB, vertinant bankų sandorius

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymui išplėsti Lietuvos banko (LB) įgaliojimus riboti riziką, jei ji kiltų dėl pernelyg didelės atskirų bankų svarbos visai finansų sistemai. Tokie įstatymo pakeitimai siūlomi susirūpinus per didele bankų koncentracija.
Lietuvos banko pastatas Vilniuje
Lietuvos banko pastatas Vilniuje / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Trečiadienį Vyriausybė svarstė Finansų ministerijos parengtas Bankų įstatymo pataisas, kurios suteiktų teisę centriniam bankui vertinti bankų sandorius, atsižvelgiant į jų keliamą riziką.

Klausimui Vyriausybė pritarė vienbalsiai, be jokių diskusijų.

Lietuvos banko 2019 metų II ketvirčio duomenimis, dviejų pagal turtą didžiausių bankų turto dalis per metus padidėjo nuo 56,8 procento iki 61,1 procento.

„Jungiantis didiesiems bankams ir iš rinkos traukiantis kai kuriems bankų sektoriaus dalyviams, didžiųjų rinkos dalyvių skaičius sumažėjo, o koncentracija išaugo. Lietuvos bankų sektorius šiuo metu yra trečias labiausiai koncentruotas Europos Sąjungoje po Estijos ir Graikijos“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos banko pastatas Vilniuje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos banko pastatas Vilniuje

Jei pataisos bus priimtos, LB leidimą reikės gauti bankams jungiantis, įsigyjant didelę banko turto dalį, jei ji bendroje bankų sistemoje padidės daugiau nei 1 proc. punktu, bankui įsigyjant kito banko įstatinio kapitalo kvalifikuotą dalį jos apskaičiavimo metodika bus tvirtinama vėliau.

Be to, atkreipiamas dėmesys, kad sumažėjus konkurencijai būsto paskolų palūkanų normos nuo 2015 metų pakilo 1,5 karto. Apie tai 2019 metų lapkritį prakalbo ir pats LB, kartu pasiūlęs sprendimo būdus.

„Siekiama prisidėti prie finansinio stabilumo stiprinimo sudarant prielaidas Lietuvos bankui laiku identifikuoti sisteminę riziką, įvertinti jos pokyčius rinkoje ir prireikus imtis reikiamų šios rizikos valdymo priemonių“, – rašoma aiškinamajame rašte.

LB duomenimis, didžiausi šalyje bankai „Swedbank“ ir SEB gruodžio pabaigoje kartu valdė 61,6 proc. visų bankų turto, 60,2 proc. paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų portfelio, 64,9 proc. indėlių.

2018-ųjų pabaigoje šie rodikliai buvo atitinkamai 60,2 proc., 58,5 proc. ir 66 procentai.

Numatoma, kad Bankų įstatymo pataisos įsigalios nuo liepos 1 dienos.

„Scanpix“ nuotr./Būsto nuoma
„Scanpix“ nuotr./Būsto nuoma

Lietuvos bankas siūlo išeitis

2019 metų lapkritį LB paskelbė viešą konsultaciją su rinkos dalyviais, kaip būtų galima padidinti konkurenciją bankų sektoriuje. Siekiama pakviesti naujus rinkos žaidėjus, turinčius ilgalaikių lėšų šaltinių.

„Norint teikti būsto paskolas, reikia ilgalaikių šaltinių. Tai reikšmingas trukdis padidinti konkurenciją. Net ir tarpusavio skolinimosi platformos nesiima skolinti ilgam“, – tada žurnalistams sakė Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Teigta, kad būsto paskolas galėtų teikti pensijų fondai, draudimo įmonės. Kita būsto paskolų pasiūlos didinimo kryptis – skolinimo tarpvalstybiniu lygiu supaprastinimas.

Lietuvos banko nuomone, mūsų šalis galėtų pakeisti savo būsto paskolų rinką taip, kad taptų patraukli kitų šalių būsto kredito davėjams.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?