Nors iš pradžių paramą ketinta dalinti įmonėms, kurios atitinka du kriterijus – apyvarta krito 30 proc., o sektoriuje, kuriam įmonė priklauso, tokių nukentėjusių verslų yra apie 40 proc., antrojo reikalavimo nuspręsta atsisakyti.
Antrojo karantino metu valstybė orientuosis į dvi pagalbos priemones verslui – subsidijas, kurių dydis priklausys nuo įmonės sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pernai, ir lengvatines paskolas. Šiuo metu svarstoma, kad šioms dviems priemonėms prireiks apie 180 mln. eurų.
Subsidijų gali negauti didelės įmonės
Nors subsidiją, kurios dydis priklausytų nuo pernai sumokėto GPM, iš pradžių planuota mokėti visoms įmonėms, Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) trečiadienį ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka atskleidė, kad dėl finansavimo trūkumo stambios įmonės, greičiausiai, negalės pretenduoti į subsidijas verslui, nukentėjusiam nuo pandemijos.
Stambiomis įmonėmis vadinamos tos, kurios turi daugiau nei 250 darbuotojų ar didesnę nei 50 mln. eurų apyvartą.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis Valstybės posėdyje išsakė susirūpinimą, kad eliminuojami stambūs verslai.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė taip pat pabrėžė, kad pandemija paveikė visas įmones. Ir didelėms, ir mažoms kirto vienodai.
„Didžioji dauguma įmonių pagal darbuotojų kriterijų neitrauktos, todėl ši priemonė nėra orientuota į darbo vietų išsaugojimą. Tos įmonės, kurios turi daugiausiai darbuotojų, būtų pašalintos iš paramos gavėjų, nes jau nebus tęsiama nuomos kompensacija“, – kalbėjo R.Vainienė.
Verslo asociacijas papiktino ir tai, kad siūlomos subsidijos dydis – 25 proc. nuo pernai sumokėto GPM, nors verslas tikina diskutavęs dėl 50 proc. dydžio subsidijos.
Tačiau laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius tvirtino, kad konkretūs dydžiai paaiškės vėliau.
„Priemonė, kuri tik sausį bus pradėta dalinti, į biudžetą neįtraukta. Dar svarstoma. Dabar mes sakome, kam teikiama parama, o tai, kokiu dydžiu teikiame, sakome išeidami iš šiuo metu turimų finansinių galimybių“, – sakė R.Sinkevičius.
Finansų ministras Vilius Šapoka pridūrė, kad verslo paramos schema dar bus derinama su Europos Komisija.
„Turime situaciją, kad panašiu metu keičiasi ir Vyriausybė. Verslo paramos schemą turės teisę tobulinti nauja Vyriausybė. Dabartiniu metu mūsų pasiūlymas toks“, – sakė V.Šapoka, pridūręs, kad stambus verslas nėra šalinamas – jam skirtas Pagalbos verslui fondas.
Paremti reikia 60 tūkst. įmonių
Ekonomikos ir inovacijų ministerija planuoja, kad antrajam pagalbos paketui vien subsidijoms ir paskoloms reikėtų apie 180 mln. eurų: subsidijoms planuojama numatyti 150 mln. eurų, paskoloms – 30 mln. eurų. Manoma, kad subsidijos prireiks maždaug 60 tūkst. šalies įmonių, o lengvatines paskolas gautų apie 500 įmonių.
„Atsižvelgiant į karantino trukmę, verslus, kurie susiduria su didesniu apyvartos kritimu, poreikis gali būti didesnis“, – kad šių lėšų gali neužtekti galimybės neatmeta ekonomikos ir inovacijų viceministrė J.Rojaka.
Prognozuojama, kad parama įmones pasieks tik kitų metų sausį.
Per naująjį karantiną grąžinama 257 eurų išmoka savarankiškai dirbantiems, tęsiamas darbo užmokesčio subsidijavimas, darbuotojus išleidus į prastovas.
Paramą gavo bent 53 tūkst. įmonių
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovė Edita Janušienė rugsėjo pabaigoje pranešė, kad per pirmąjį karantiną ir po jo 53 tūkst. bendrovių gavo įvairią VMI, „Sodros“ ar Užimtumo tarnybos pagalbą.
Jos duomenimis, „Sodra“ maždaug 20 tūkst. mokesčių mokėtojų atidėjo apie 144 mln. eurų įmokų, Užimtumo tarnyba 26 tūkst. įmonių išmokėjo 224 mln. eurų už prastovas darbuotojams. Be to, dar 22 tūkst. įmonių atidėtas 660 mln. eurų mokesčių mokėjimas.
VMI vadovė taip pat pranešė, kad negautos verslo pajamos dėl krizės siekė 3,5 mlrd. eurų.
