Vyriausybė patvirtino ES investicijų veiksmų programos įgyvendinimo ketvirčio ataskaitą

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtai 2014-2020 m. Europos Sąjungos (ES) investicijų veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitai už 2021 m. III ketvirtį. Šioje ataskaitoje apžvelgta ES lėšų investavimo pažanga bei teikiamos rekomendacijos ministerijoms dėl investicijų planavimo ir valdymo. ES fondų projektams paskirstyta visa šio finansavimo laikotarpio Lietuvai skirta suma – 6,9 mlrd. eurų, rašoma ministerijos pranešime spaudai.
Eurai
Eurai / 123RF.com nuotr.

Lietuva – tarp lyderių

„ES investicijos yra reikšmingas instrumentas, prisidedantis prie pokyčių Lietuvoje. Šios investicijos kuria reikalingas paskatas ekonomikos ir inovacijų ekosistemos plėtrai bei prisideda prie švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų gerinimo. Žvelgiant į besibaigiantį 2014-2020 m. finansinį laikotarpį, Lietuva yra tarp pirmaujančių valstybių efektyviai investuojanti Sanglaudos politikos lėšas. Artimiausiu metu turime uždavinį ne tik sėkmingai užbaigti buvusios finansinės perspektyvos projektus, tačiau ir pradėti naujuosius. Tikiuosi, pozityvias tendencijas ir toliau stiprinsime 2021-2027 m. periode“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Lietuva pagal ES išmokėtas lėšas – 73 proc. nuo 2014-2020 m. Lietuvai skirto finansavimo – užima 4-ąją vietą tarp visų šalių narių ir viršija ES vidurkį. Įgyvendinant šio laikotarpio ES fondų lėšomis finansuojamus projektus, iš viso jiems paskirstyta 6,9 mlrd., o investuota – 4,77 mlrd. eurų. Per 2021 m. III ketv. investuota 207 mln. eurų ES fondų lėšų (3 proc.).

Dar neinvestuotoms Veiksmų programos lėšoms ir papildomoms REACT-EU iniciatyvos lėšoms investuoti liko 2 metai, per kuriuos turime efektyviai investuoti 2,2 mlrd. eurų besibaigiančios finansinės perspektyvos lėšų – svarbu užtikrinti tiek pakankamą investavimo apimčių spartą, tiek ir investicinių projektų kokybę.

Privačių lėšų pritraukimas

Ataskaitoje pažymima, jog būtina skatinti privačių investuotojų įsitraukimą į valstybei strategiškai svarbių, įskaitant viešosios infrastruktūros, projektų finansavimą, kas leistų sumažinti valstybės finansinę naštą ir padidinti paslaugų įvairovę bei apimtį.

Pagrindinis finansinių priemonių privalumas – investuotojų ir privačių lėšų pritraukimas. Europos šalių praktika rodo, kad investicijos sukurtuose fonduose multiplikuojamos ir gali didėti 3–6 kartus. Valstybei finansinės priemonės suteikia galimybę įgyvendinti svarbius projektus turint ribotus viešuosius finansinius išteklius ir patenkinti didelį investicijų poreikį tokiose valstybei svarbiose srityse, kaip klimato kaita, aplinka, energetika, SVV skatinimas, inovacijos ir kt. Tai itin aktualu Lietuvai siekiant palaipsniui mažinti priklausomybę nuo ES finansavimo.

Dar vienas finansinių priemonių privalumas – tęstinumas, kadangi paskolintos ar investuotos lėšos sugrįžta ir yra investuojamos kelis kartus. Grįžtančios lėšos toliau naudojamos kuriant naujas priemones verslui, daugiabučių namų renovacijai ir kt. projektams, neskiriant papildomų valstybės biudžeto lėšų. Taip sukuriami ilgalaikiai finansavimo mechanizmai.

2021 m. ESTEP atliktas Finansinių instrumentų panaudojimo, investuojant ES fondų lėšas, poveikio vertinimas parodė, kad 2007-2020 m. įgyvendinant finansines priemones buvo sutelkta 5,1 mlrd. eurų lėšų, iš jų viešojo finansavimo dalis (ES fondų ir valstybės biudžeto lėšos) – 3 mlrd. eurų (60 proc.), o privataus kapitalo lėšos – 2,1 mlrd. eurų (40 proc.).

Nauji prioritetai ir pasirengimas 2021–2027 m. periodui

Šiemet EK patvirtinus Veiksmų programos pakeitimą, į Veiksmų programą įraukti nauji prioritetai, skirti COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti. Šiems naujai įtrauktiems prioritetams įgyvendinti skirta 274 mln. eurų iniciatyvos REACT-EU lėšų.

2021-2027 m. investicijų periode toliau planuojama kurti finansines priemones naujose srityse bei tęsti jau pradėtas įgyvendinti finansines priemones verslo finansavimo, MTEP vystymo, inovacijų skatinimo, energijos efektyvumo, daugiabučių renovacijos, atsinaujinantiems saulės ir vėjo energijos ištekliams, panaudojimo, darnaus transporto, prieinamo būsto ir kitose srityse.

Lietuvos geroji patirtis įgyvendinant finansines priemones EK pripažįstama kaip gerasis pavyzdys. EK vertina Lietuvos siekius plėsti finansinių priemonių įgyvendinimą į naujas sritis, pavyzdžiui, vandentvarkos, kultūros paveldo, viešųjų pastatų, transporto. Taip pat pagal Lietuvoje sukurtas ir sėkmingai įgyvendinamas priemones, pavyzdžiui, verslumo skatinimo finansinę priemonę, EK kuria standartines finansines priemones, kurias šalys narės gali įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu.

Šiuo metu parengtas galutinis 2021-2027 m. ES fondų investicijų programos projektas yra neformaliai derinamas su EK. Iš viso Lietuvai numatyta apie 6,2 mlrd. eurų paramos pagal 2021-2027 m. ES investicijų programą. Papildomai Lietuva prisidės 1,6 mlrd. eurų nacionalinio kofinansavimo lėšomis, todėl bendra investicijų apimtis bus 7,6 mlrd. eurų. Ši programa didžiausią dėmesį teikia skirtumų tarp atskirų ES regionų mažinimui ir yra nukreipta į ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų