Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, pakeitimai leis tiek verslui, tiek gyventojams aiškiau suprasti, kaip apskaičiuojamos rinkliavos kainos.
„Norisi turėti aiškesnes, skaidresnes dvinarės rinkliavos metodikos taisykles, kad savivaldybės gyventojams, verslams, nustatydamos, kas yra kintama, o kas pastovioji dalis, aiškiau įvardintų ir nebūtų piktnaudžiavimo“, – posėdyje sakė ministras.
Pasak Aplinkos ministerijos, siekiama sukurti efektyvesnę apmokestinimo sistemą konkrečiai numatant kainos nustatymo, paskirstymo ir atskaitomybės, skundų nagrinėjimo tvarką.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) netrukus pirmą kartą nustatys pirmąsias atliekų tvarkymo regionuose kainas trejiems metams, o pagal jas savivaldybių tarybos tvirtins įmokos dydį.
„Mums kaip reguliuotojui labai svarbu, kad būtų uždėti tam tikri saugikliai, nes šiandien turime ir šilumos sektoriuje panašią schemą, kai reguliuotojas tvirtina įmonių kainas, bet galutinius sprendimus priima savivaldybių tarybos ir paprastai tie sprendimai nėra priimami dėl politinių priežasčių, nes kartais reikia didinti kainas ir savivaldybių tarybos to nenori“, – posėdyje sakė VERT pirmininkas Renatas Pocius.
„Svarbu, kad savivaldybės suvoktų, kad tie kaštai, kurie būtų nepriklausomo reguliuotojo nustatyti, kad jie būtų įvertinti ir galutinėje rinkliavoje nustatant jos dydį“, – pridūrė jis.
Prie VERT nustatytos regioninės kainos bus pridėtos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo ir komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų sąnaudos, kurių dydžio VERT nereguliuos.
Į sąnaudas negalės būti įtrauktos savivaldybės, atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus arba atliekų tvarkytojo mokėtinos baudos, delspinigiai ir sąnaudos, kurias turi apmokėti gamintojai ar importuotojai.
Bendrosios būtinosios sąnaudos ir toliau būtų skirstomos į pastoviąsias ir kintamąsias atsižvelgiant į tai, ar jos kinta priklausomai nuo paslaugų apimties.
Pagal ministerijos siūlymus rinkliavą mokėtų nekilnojamojo turto (NT) savininkai, jo objektų sąrašą patvirtinant ministrui. Iki šiol savivaldybės galėdavo šį sąrašą išplėsti, dėl to sulaukta skundų.
Taisyklėse numatyta galimybė nekilnojamojo turto savininkams, turintiems individualius konteinerius arba kolektyvinius konteinerius, pastoviąją rinkliavos dedamąją skaičiuoti pagal konteinerių skaičių, tūrį ir ištuštinimo dažnį.
Pastatams, naudojamiems galvijams, gyvuliams, paukščiams auginti ir žemės ūkiui tvarkyti, sandėliavimo paskirties pastatams rinkliava ar įmoka negalės būti skaičiuojama pagal jų bendrą plotą.
Be to, rinkliavos ar įmokos nereikėtų mokėti po daugiabučiais gyvenamaisiais namais esančių lengvųjų automobilių garažų ir automobilių saugyklų savininkams. Iki šiol ši rinkliava netaikyta tik individualiose valdose esantiems garažams.
Aplinkos ministerija pažymi, kad dabar kyla neaiškumų, kai savivaldybės apskaičiuoja ir nustato įmokas.
Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė anksčiau BNS sakė, kad nauja tvarka norima išskaidrinti šių paslaugų kainodarą. Ji taip pat teigė, kad pokyčiai savaime nereiškia, jog gyventojams keisis paslaugų kainos – esą kol kas per anksti vertinti, kaip tai paveiks kainas.
Seimas 2021 metų pabaigoje priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis numatyta, kad savivaldybių į rinkliavą ar įmoką trauktinos sąnaudos bus vertinamos ir reguliuojamos VERT.
Pasak VERT pirmininko, iki šių metų pabaigos tikimasi patvirtinti du regioninių atliekų tvarkymo centrų kainų projektus, o visus kitus tikimasi patvirtinti iki kitų metų pirmojo ketvirčio pabaigos.
„Su kainų projektais turime problemų su savivaldybėmis ir regioniniais atliekų centrais. Suprantu, kad tai pirmas kartais, kai mes skaičiuojame (...) bet kartu dirbame ir šiandien vis tik turime dar trijų regioninių atliekų tvarkymo centrų – Vilniaus, Telšių ir Klaipėdos, kurie nėra apskritai pateikę kainų projektų“, – sakė R.Pocius.
