Tai spaudos konferencijoje pranešė premjeras Saulius Skvernelis.
„Tai yra socialiai orientuotas biudžetas, daugiau nei 600 mln. eurų skiriama socialinėms reikmėms. (...) Lėšos nukreipiamos žmonių gerovei didinti, ne pastatams, ne ūkinėms reikmėms, ne išpūstoms administracijoms išlaikyti, o sunkiausiai gyvenančios visuomenės dalies padėties pagerinimui“, – trečiadienį spaudos konferencijoje teigė S.Skvernelis.
Anot jo, didesnis finansavimas kitų metų biudžete numatytas visose srityse.
„Tikiuosi, šitam biudžeto projektui bus pritarta, Seime nebus daroma populistinių intervencijų, kad kelia riziką. Biudžetas subalansuotas, socialiai orientuotas ir tą pasikeitimą pajaus kiekvienas gyventojas“, – teigė ministras pirmininkas.
Svarbiausi faktai apie 2018 m. biudžeto projektą:
- Didės mokytojų ir dėstytojų atlyginimai;
- Augs finansavimas policijai, pasieniečiams, ugniagesiams ir teismams;
- Krašto apsaugos finansavimas pasieks 2 proc. BVP;
- Valstybės rezerve planuojama sukaupti 59,3 proc. daugiau lėšų nei šiemet;
- Didės finansavimas VSD, STT, VPT ir Konkurencijos tarybai;
- Iš akcizų planuojama surinkti 8,4 proc. daugiau pajamų;
- 11,5 mln. eurų dotacijos sulauks Valdovų rūmai – tikimasi užbaigti jų atkūrimą.
Etatiniam mokytojų darbo apmokėjimui numatoma skirti 20 mln. eurų
Kitąmet nuo rugsėjo planuojamam įvesti etatiniam mokytojų darbo apmokėjimui numatyta 20 mln. eurų, spaudos konferencijoje Vyriausybėje paskelbė premjeras S.Skvernelis ir finansų ministras V.Šapoka.
Tiek lėšų mokytojams papildomai turėtų būti išmokėta per keturis paskutinius 2018 metų mėnesius.
„Kiek atlyginimas augs, priklausys nuo to, kaip bus įvedamas ir kaip bus apsispręsta dėl etatinio apmokėjimo“, – sakė S.Skvernelis.
Tuo metu dėstytojų atlyginimams papildomai kitąmet numatyta skirti 22,6 mln. eurų.
V.Šapoka: didesnis PVM šildymui – renovavus daugiabučius
Vyriausybei atsisakius planų nuo kitų metų didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) šildymui nuo 9 iki 15 proc., tarifas galėtų būti didinamas ateityje, renovavus daugiau daugiabučių, sako finansų ministras V.Šapoka.
Manau, kad prie šito klausimo bus galima grįžti tada, kai nemaža dalis daugiabučių bus renovuota.
„Atsižvelgdami į tai, kad visose ar daugelyje sričių radome politinį konsensusą, tik jo nepavyko rasti, kas liečia šildymo lengvatą, ir liekame prie status quo, prie 9 procentų. Manau, kad prie šito klausimo bus galima grįžti tada, kai nemaža dalis daugiabučių bus renovuota“, – teigia finansų ministras.
Premjeras S.Skvernelis sako, kad palikti 9 proc. PVM lengvatą šildymui nuspręsta, atsižvelgus į visuomenės nuotaikas ir šalies finansines galimybes.
„Tokia yra realybė, pagrįsta finansinėmis mūsų išgalėmis. Kalbant apie kitų metų biudžetą tikrai nėra kritinės būtinybės mažinti šitą lengvatą ir sutaupytas lėšas naudoti kitiems socialiniams poreikiams tenkinti. Antra, nėra ką slėpti, kad yra nemaža rizika turint 5 ir 15 proc. lengvatinius tarifus, žinome politikų norą padėti socialiai jautriems žmonėms, yra rizika, kad šildymui galėjome turėti ir 5 proc. lengvatą“, – aiškino S.Skvernelis.
Vyriausybė neatsisako idėjos NPD prilyginti MMA
Kitais metais nenumatyta neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) prilyginti minimaliam atlyginimui (MMA), tačiau finansų ministras V.Šapoka tikina, kad šios idėjos galutinai nėra atsisakoma.
„Idėjos nėra atsisakyta, numatyta šį klausimą svarstyti kartu su minimalaus atlyginimo indeksavimo tvarka. O jei dabar automatiškai padidintume (NPD – BNS) iki 400, tai mus riboja fiskalinės drausmės taisyklės“, – tikino V.Šapoka, komentuodamas kitų metų biudžeto projektą.
Birželį pirminius mokesčių pakeitimo pasiūlymus pateikusi Vyriausybė, siekdama sumažinti mažiausiai uždirbančiųjų apmokestinimą, pasiūlė NPD padidinti iki MMA dydžio – tai yra nuo 310 iki 380 eurų.
Tačiau Vyriausybei trečiadienį nusprendus nuo kitų metų MMA padidinti 20 eurų iki 400 eurų, NPD ir toliau ketinama didinti tik iki 380 eurų.
Daugiau apie planuojamus 2018-ųjų biudžeto asignavimus skaitykite čia.
Dalia Grybauskaitė sutiktų pasirašyti Vyriausybės pristatytą projektą
Kitų metų biudžete Vyriausybė numato didesnį finansavimą teismams, 30 mln. eurų daugiau lėšų kultūrininkams, papildomus 33 mln. eurų švietimui – mokykloms daugiau nei šiemet, universitetams mažiau.
Policijai Vyriausybė norėtų atseikėti papildomus 4 mln. eurų. Kiti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) institutai, pasieniečiai, ugniagesiai, Vadovybės apsaugos departamentas, Viešojo saugumo tarnyba, taip pat neliks nuskriausti.
Vyriausybė taip pat planuoja skirti 1,4 mln. eurų Vilniaus Sporto rūmų rekonstrukcijai, tačiau Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijai lėšų nenumatyta.
Biudžeto projektas Seimui turi būti pateiktas iki spalio 17 dienos. Po pirmojo svarstymo Seime dokumentas paprastai grąžinamas Vyriausybei tobulinti, o galutinai priimamas gruodį.
Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis prognozuoja, kad kitų metų biudžetą palaikys 85–90 parlamentarų.
Trečiadienį pristatytą biudžeto projektą Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia „iš principo galėsianti pasirašyti, jeigu jis nebus radikaliai ir drastiškai pakeistas Seime“.
Ekonomistai projektą vertina kaip „gražų“, tačiau tikina, kad jam trūksta ambicijų ir vizijos – kaip turėtų būti įgyvendinamos reformos ir sprendžiamos aktualios šalies problemos.