Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė Vyriausybės posėdyje aiškino, kad alkoholio vartojimas po 2017-ųjų sumažėjimo vėl pradėjo augti.
„Svarbiausia, ką reikėtų pažymėti, kad pradėjo augti alaus, vyno vartojimas. Alkoholio įperkamumas didėja ir, pavyzdžiui, už vidutinį atlyginimą 2016 metais alaus buvo galima nusipirkti 418 litrų. O 2020 metais – 452 litrus. Ir panašiai visų alkoholio vienetų“, – kalbėjo ji.
Didėtų alkoholio kainos
Akcizų įstatymo projektu siūloma nustatyti akcizų tarifų planą, taikomų alui, vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams, tarpiniams produktams, etilo alkoholiui, cigaretėms, cigarams bei cigarilėms, rūkomajam tabakui, kaitinamojo tabako produktams, elektroninių cigarečių skysčiui ir neapdorotam tabakui.
Skaičiuojama, kad vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams iki 8,5 proc. stiprumo akcizas 2022 metais didėtų 19,2 proc. iki 78 eurų už produkto hektolitrą, 2023 metais – iki 93 eurų, o 2024 metais – iki 109 eurų. Tai reiškia, jog, pavyzdžiui, kitąmet pusė litro šių produktų brangtų 8 centais.
Alui akcizas nuo kitų metų didėtų 10 proc. iki 7,82 euro už produkto hektolitrą, 2023 metais – iki 8,6 euro, o 2024 metais – iki 9,46 euro. Dėl to vien kitąmet pusė litro alaus pabrangtų 2 centais.
Etilo alkoholiui akcizas kitais metais didėtų 6,8 proc. iki 2163 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą, 2023 metais – iki 2310 eurų, o 2024 metais – iki 2467 eurų.
„Vyno ir alaus vartojimas, taip pat kainos 2017–2020 metais augo, nors ir akcizai nebuvo didinami. Nors akcizo dydis vynui didinamas 19 proc., tačiau kainos lygiui turės labai nedidelę įtaką. Vyno kaina padidės apie 10 centų, alaus apie 2 centus, stipriems gėrimams šiek tiek daugiau“, – kalbėjo R.Bilkštytė.
Anot jos, siekiama, kad būtų mažinami akcizų tarifų skirtumai tarp įvairių gėrimų.
Beda pirštu į kaitinamąjį tabaką
Cigaretėms akcizų tarifas nuo 2022 metų būtų ne mažesnis kaip 122,5 euro už 1000 cigarečių (šiuo metu – 115,5 euro), nuo 2023-ųjų – 130 eurų, o nuo 2024-ųjų – 138 eurai. Dėl to cigarečių pakelis (kuriame jų yra 20) kitąmet brangtų apie 15 centų.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad rinkoje atsiranda naujų produktų, panašių į kaitinamojo tabako produktus, tačiau savo sudėtyje neturinčių tabako, siūloma juos prilyginti kaitinamojo tabako produktams.
„2016 metais bet kokio tabako vartojimas buvo sumažėjęs, 2017 metais pradėjo didėti, atsirado kaitinamasis tabakas, o dabar jo produktų skaičiuojant kilogramais rinkoje yra 10 proc., skaičiuojant vienetais. Tokie produktai užima apie 20 proc. visos rinkos, be to, kreivė stipriai didėja“, – kalbėjo ji.
Finansų ministerijos skaičiavimu, dėl etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams taikomų akcizų tarifų padidinimo valstybės biudžetas 2022 m. papildomai galėtų gauti apie 17,3 mln. eurų pajamų, 2023 m. – apie 22 mln. eurų, 2024 m. – apie 23,5 mln. eurų.
Dėl tabako produktams ir jiems alternatyviems produktams taikomų akcizų tarifo padidinimo valstybės biudžetas 2022 m. papildomai galėtų gauti apie 12 mln. eurų pajamų, 2023 m. – apie 14,3 mln. eurų, 2024 m. – apie 15,6 mln. eurų.
Ragina nekeisti apmokestinimo tvarkos
„Philip Morris Baltic“ išorinių reikalų vadovas Baltijos šalims Liudas Zakarevičius Vyriausybės posėdyje teigė, kad „naujos pataisos kelia daugiau klausimų nei pateikia atsakymų“. Anot jo, nesuprantama, kodėl norima keisti kaitinamojo tabako apmokestinimo struktūrą.
„Globalioje rinkoje kaitinamo tabako produktais prekiaujama įvairiomis formomis – nuo lazdelių iki kapsulių. Turint minty, kad tai kur kas mažiau nei cigaretės kenksmingi produktai, taip Finansų ministerija arba bando stabdyti inovacijas, arba netikėtai bando sukurti landas ir galimybei į rinką ateiti naujiems produktams apeinant būsimą reguliavimą. <...> Tabako gamintojai būtų skatinami pardavinėti dar didesnius vienetus, taip pat juose turėti daugiau tabako svorio. Akivaizdu, kad nominalus skaičiavimas būtų juos skaičiuoti ne per vienetą, o per kilogramą“, – sakė jis.
Dėl pačių tarifų, L.Zakarevičius atkreipė dėmesį, kad per ateinančius trejus metus akcizai kaitinamajam tabakui kils 116 proc., o cigaretėms – 18 proc.
„Finansų ministerijai reikia priminti, kad tam būtų galima naudoti kaitinamojo tabako produktus, kuriems yra būtinas įrenginys. Todėl sudėjus įrenginio ir naujų kaitinamojo tabako produktų kainas, šie produktai tiesiog taps neįperkami vartotojui“, – aiškino jis.
Mokesčių ekspertas, EY partneris Kęstutis Lisauskas Vyriausybės posėdyje teigė, jog „sunku suprasti, kodėl dabar bandome bėgti prieš traukinį“. Šiuo metu vienintelė Vengrija taiko kaitinamojo tabako apmokestinimą pagal vienetus, o ne kilogramus.
„Būtų gana racionalu palūkėti tiek, kiek reikia. Akcizo dydį galima keisti nekeičiant jo apskaičiavimo tvarkos, o kai jau bus priimta direktyva, tada visi aiškiai žinosime, kaip reikia daryti, ir diskusijos tiesiog nebereikės“, – kalbėjo jis.
G.Skaistė: kaitinamas tabakas irgi sukelia priklausomybę
Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, pasiūlymas kelti akcizus buvo derintas su įvairiomis institucijomis. Taigi siekta paprastesnio administravimo.
„Taip pat įvertinant akcizo dalį produkto kainoje. Nes dabar kaitinamojo tabako produktuose akcizo dalis sudaro 19 proc., o cigaretėse 59 proc. Akivaizdu, kad skirtumas bent tris kartus didesnis ir žvelgiant į pakaitumo tendencijas, kurios yra rinkoje nuo 2017 metų, kai kaitinamojo tabako dalį rinkoje sudarė 0,3 proc. Štai dabar turime kilogramais skaičiuojant 10,1 proc., o jeigu skaičiuotume vienetais – 20 proc. Akivaizdu, kad augimas yra eksponentinis ir natūra, kad tam tikri sprendimai turi būti daromi ir dėl to, kaip tas produktas yra apmokestinamas“, – nurodė ji.
Be to, pasak G.Skaistės, nepaisant to, jog kaitinamasis produktas nurodomas kaip sveikesnis, jis vis tiek sukelia priklausomybę.
„Tai nėra sveikas produktas, tą turime visi suprasti. Taip pat Pasaulio sveikatos organizacija neteigia, kad šis produktas mažiau kenksmingas už kitus. Yra įvairių mokslinių rezultatų ir jie įvairūs, nes pats produktas yra naujas, tačiau vertinant vartojimo tendencijas, pakaitumo efektą ir kad vis dėlto priklausomybės išsivysto“, – kalbėjo ji.
R.Bilkštytė pažymėjo, jog tarp Europos Sąjungos šalių nėra tokios, kurioje kaitinamojo tabako vartojimas būtų taip smarkiai išaugęs.
„Tikriausiai todėl, kad pas mus yra gamykla ir esame bandymų poligonas. Šis produktas pas mus atsirado 2017 metais, kitur nuo 2019–2020 metų“, – svarstė ji.
