Biudžeto pajamos, planuojama, didės 504,2 mln. eurų – pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio augs 4,7 mln. eurų, o dėl Loterijų ir lošimų mokesčio bei Žemės įstatymo pakeitimų atitinkamai didės 3 mln. eurų, ir 6,2 mln. eurų, kitų pokyčių – 3,2 mln. eurų.
Palyginti su pirminiu projektu valstybės biudžetas bus didesnis 521,2 mln. eurų (su ES lėšomis), neįskaitant ES lėšų – 17 mln. eurų.
Biudžeto deficitas, planuojama, kitąmet sieks 3,3 proc. nuo BVP. Pirminiame biudžeto projekte buvo numatytas 3,1 proc. deficitas.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtino, kad trečdalį biudžeto deficito sudaro vienkartiniai veiksniai, kurie 2023 metais nebeatsilieps – jie susiję su ekstremalios situacijos suvaldymu, taip pat su tarptautinių institucijų sprendimais ar patikslintais duomenimis.
„Čia nei finansų ministras, nei Seimas negali to pakeisti. Taip pat, jei norime įgyvendinti politinį partijų susitarimą dėl krašto apsaugos finansavimo, atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atnaujintas prognozes, turime didinti krašto apsaugos finansavimą“, – pažymėjo G.Skaistė.
Paklausus, ar patobulintam projektui Seime ji tikisi palaikymo, jei didėja deficitas, G.Skaistė atsakė, kad palaikymo pirminis projektas sulaukė, tad taip turėtų nutikti ir su patobulintu projektu.
Dėmesio centre – krašto apsauga ir pandemijos suvaldymas
Kaip įvardijo G.Skaistė, biudžeto projektas patobulintas labiausiai atsižvelgiant į saugumo situaciją, turint omenyje tiek geopolitines įtampas, tiek situaciją dėl pandemijos, naujas viruso mutacijas, taip pat papildomą gyventojų pajamų didinimą bei skurdo rizikos mažinimą, atsižvelgiant į išaugusias šildymo sąskaitas.
„Esminės biudžeto kryptys nesikeičia, jos yra pastiprinamos“, – tvirtino finansų ministrė.
Saugumui papildomai skiriama 59 mln. eurų, iš jų krašto apsaugai – 24,9 mln. eurų, COVID-19 padariniams šalinti – 14,7 mln. eurų, poreikiams dėl situacijos pasienyje su Baltarusija – 19,5 mln. eurų.
„Iš dalies tai daroma atsižvelgiant į tarptautinių institucijų atnaujintus duomenis. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija patikslino ekonomikos prognozes ir pagal jas patikslinamos ir skiriamos lėšos krašto apsaugai tam, kad būtų išlaikomas tas pats dydis – 2,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Su Krašto apsaugos ministerija sutarta, kad, atsižvelgiant į tokį ženklų lėšų didinimą, numatyta, kad iš šių asignavimų Šaulių sąjungai bus paskirta apie 600 tūkst. eurų“, – kalbėjo G.Skaistė.
Kalbant apie išlaidas pandemijos padariniams šalinti, verslo paramos priemonėms papildomai bus skirta 10 mln. eurų, medicininėms kaukėms pradinukams – 4,7 mln. eurų.
Aptardama išlaidas situacijai pasienyje su Baltarusija suvaldyti, ji pastebėjo, kad iš viso sienai su Baltarusija statyti numatyta 150 mln. eurų. Iš pradžių buvo planuota, kad 50 mln. eurų bus išleista šiais metais, o 100 mln. eurų 2022 metais, tačiau, įvykdžius konkursus ir matant, koks yra pinigų įsisavinimas šiais ir kitais metais, sumos patikslintos.
„Šiais metais įsisavinama suma bus mažesnė ir ta suma yra perkeliama kitiems metams – 12,7 mln. eurų, tačiau bendra suma, skiriama sienos statybai, nesikeičia“, – įvardijo ministrė.
Sienų apsaugai numatyta 4 mln. eurų, migrantų bylų nagrinėjimui – 2,6 mln. eurų, įnašui į tarptautines organizacijas – 0,2 mln. eurų.
Taip pat numatyta, kad jei situacija blogėtų, Vyriausybė pandemijos valdymui galės pasiskolinti iki 300 mln. eurų.
Atlyginimų didinimui – papildomi 4,8 mln. eurų
Tuo metų atlyginimų didinimui numatyti papildomi 4,8 mln. eurų, tai susiję su papildomu darbo užmokesčio didinimu tam tikroms institucijoms ir su Seime priimtu sprendimu dėl įstaigų vadovų mažų koeficientų didinimų. Tam numatyta 2,3 mln. eurų.
Likusios lėšos bus skiriamos Seimo kanceliarijos, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, Muitinės, Konkurencijos tarybos, Valstybinės energetikos saugos inspekcijos, Lietuvos sveikatos mokslų centro darbuotojų atlyginimams.
Taip pat papildomai numatyti 20 mln. eurų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai.
Skurdo rizikos mažinimui bus skirta dar 16 mln. eurų – ši suma bus nukreipta į būsto šildymo kompensacijas.
„Biudžetas labiausiai patobulėjo ta prasme, kad padidėjo biudžeto deficitas. Kai kurių dalykų negalėjome numatyti dėl pasikeitusių bazių, dėl kurių didėja įmokos į ES biudžetus, (...) tačiau, apskritai paėmus, raginu nepamiršti, kad papildomi pridedami dalykai yra pridedami iš skolintų lėšų“, – Vyriausybės posėdyje sakė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Kitiems, papildomiems, poreikiams numatyta suma siekia 41,7 mln. eurų – anot ministrės, tai didele dalimi susiję su tarptautinių institucijų atnaujintais duomenimis.
M.Majauskas: neišvengiamai turėsime sugrįžti prie pajamų didinimo klausimo
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas dėkojo, kad Vyriausybė atsižvelgė į komiteto siūlymus tikslinti biudžetą, numatant papildomą finansavimą moksliniams tyrimams, bibliotekoms, priklausomybių prevencijai, sportui ir savivaldybėms būsto šildymo kompensacijoms, tačiau įžvelgė ir neraminančių tendencijų.
„Neramina tik tai, jog šios išlaidos yra grindžiamos ne išlaidų perskirstymu, bet didėjančiu valstybės biudžeto deficitu. Todėl neišvengiamai turėsime sugrįžti prie pajamų didinimo klausimo“, – 15min komentavo M.Majauskas.
Jis pažymėjo, kad Seimo BFK yra pateikęs du siūlymus didinti pajamas papildomai apmokestinant didžiausius bankus ir azartinių žaidimų organizatorius.
„Finansų ministerijos skaičiavimais, Seimui pritarus, tai leistų padidinti valstybės biudžeto pajamas dar kitais metais maždaug 30 mln. eurų“, – nurodė politikas.
Seimo nariai buvo pateikę siūlymų didinti biudžeto išlaidas už pusę milijardo eurų, tačiau lapkričio viduryje Seimo BFK atmetė visus šiuos siūlymus, atsižvelgiant į valstybės deficitą, augančią infliaciją ir kitas rizikas.
„Turime būti atsargūs. Valstybės kontrolė yra išsakiusi, kad įstatymo projekte numatytos ne tik trumpalaikės išlaidos tolimesniam pandemijos suvaldymui, bet ir ilgalaikės išlaidos, kurioms nėra numatyta papildomų ir ilgalaikių pajamų šaltinių. (...) Be visų siūlymų, Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį į rimtą problematiką, kurią esame užprogramavę biudžete“, – tuo metu sakė M.Majauskas.
Numatyta, kad atnaujintą biudžetą Seimas svarstys gruodžio 9 dieną, po kelių dienų vyks jo priėmimas.
