Sprendimas bus aktualus Kėdainių fosforo trąšų gamybos įmonei „Lifosa“, kurios veikla sutriko po to, kai ES kovo 9-ąją paskelbė sankcijas netiesioginiam jos savininkui Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai, o įmonės sąskaitos buvo įšaldytos.
Tokius Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo pakeitimus Seimo bus prašoma svarstyti ypatingos skubos tvarka.
Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad pakeitimai reikalingi augant Europos Sąjungos taikomų sankcijų tempams.
„Dabar, kai į savaitę ES priima po paketą naujų sankcijų, daug sankcijų personalinių, (...) susijusių su disponavimu turtu ir tai reiškia, kad įvairūs aktyvai – ar nekilnojamas turtas, ar akcijos, ar kiti dalykai. Jau buvo indikuota ir anksčiau, kad trūksta tokių instrumentų, kaip laikinasis administratorius. Yra tikslas, kad subjektas veiktų, bet sankcionuotas asmuo negalėtų niekaip naudotis to subjekto teikiama nauda“, – VVyriausybės posėdyje sakė I.Šimonytė.
„Pakeitimai reikalingi atsižvelgiant į dabartinę sankcijų praktiką, jų intensyvumą dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir, aišku, savaime galiojo tas pats dalykas dėl represinių režimo Baltarusijoje veiksmų“, – Vyriausybės posėdyje sakė užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) siūlymu įstatymą siekiama papildyti nuostatomis dėl laikinojo administratoriaus juridiniams asmenims ir jų turtui, kuriam taikomos sankcijos, skyrimo.
„Pagrindiniai pakeitimai – nuostatos dėl laikinojo administratoriaus juridiniams asmenims arba turto, kuriam taikomos sankcijos esant ekonominei, socialinei ar ekologinei svarbai ar rizikai, tai galimas „Lifosos“ ir panašus atvejis. Būtų institutas, panašus į bankroto administratoriaus“, – sakė R.Karoblis.
Viceministras vėliau BNS paaiškino, kad laikinojo administratoriaus skyrimo tikslas – išlaikyti įmonę, kad ji galėtų toliau veikti. Administratorius taip pat galėtų nuspręsti parduoti greitai gendantį arba kitą įmonės turtą, kurio vertė greitai mažėja.
„Turto realizavimas – tokiu atveju, kai yra greitai gendantis turtas arba jis greitai nuvertėja, tada yra galimybė jį parduoti. Čia gali būti ir atsargos, ir greitai gendantys produktai, tai būtų aukciono būdu. Kadangi tai įmonės turtas, tai jis ir liktų įmonei, jos veiklai, savaime jų neatiduodant“, – BNS sakė R.Karoblis.
„Kai sankcijos pasibaigtų, būtų nuspręsta, ką daryti su tuo turtu. Ar, pavyzdžiui, galų gale akcijos parduodamos, arba idėja yra, kad panaudojamos lėšos atstatymui Ukrainos ir panašiai, bet dėl tokių dalykų dar nėra apsispręsta Europos Sąjungos mastu“, – kalbėjo jis.
URM teigimu, per pastarąjį mėnesį ES įvedus sankcijas Rusijai ir Baltarusijai bei Lietuvoje pradėjus jas įgyvendinti, pastebėta, kad būtina tobulinti ir efektyvinti sankcijų įgyvendinimą, stiprinti koordinavimą.
Laikinasis administratorius būtų skiriamas, kai tai būtina, siekiant išvengti neigiamų pasekmių visuomenei ar valstybei. Tuo metu įšaldytas turtas galėtų būti paverčiamas piniginėmis lėšomis, kai tai racionaliausia ekonomiškai.
Be to, siekiant sustiprinti tarptautinių sankcijų koordinavimą, Vyriausybė sudarys specialią komisiją.
„Dabartinė praktika parodė, kad turime perdėlioti visiškai sankcijų įgyvendinimo mechanizmą, daugiau įgaliojimų konkrečioms institucijoms, bet paliekant koordinacinį vaidmenį sankcijų komisijai, kuriai vadovautų URM viceministras“, – sakė R. Karoblis.
Dėl ES finansinių sankcijų, susijusių su Rusija, Lietuvoje jau įšaldyta apie 22,6 mln. eurų: 18,96 mln. eurų, beveik 3,98 mln. JAV dolerių ir per 3,2 mln. Rusijos rublių. Be to, sankcionuotiems asmenims apribotos galimybės naudotis trimis butais ir vienu žemės sklypu.
Lietuvoje finansinės sankcijos, susijusios su Rusija, taikomos dviem juridiniams asmenims, kurie yra įtraukti į sankcijų sąrašą, ir septyniems juridiniams bei penkiems fiziniams asmenims, turintiems sąsajų per nuosavybės teisę ar kontrolę.
Be to, dėl sąsajų su Baltarusija įšaldyta daugiau nei 36 tūkst. eurų trijų juridinių ir vieno fizinio asmenų sąskaitose.
