Statistikų duomenimis, spalio mėnesio metinė infliacija – beveik 3 proc. (2,8 proc.) Maistas nuo 2015-ųjų, skaičiuojama, pabrango beveik 4 proc.
Ministrai premjerui sunešė siūlymus, ko vyriausybė galėtų imtis, kad gyventojų perkamoji būtų apsaugota nuo nepagrįstų kainų pokyčių. Priemonių numatyta ir mažoms parduotuvėms ir stambiesiems tinklams.
Ūkio ministro teigimu, iš aptarinėtų 50 priemonių, liko 16. Pavyzdžiui, daugiau galių suteikti Konkurencijos tarybai, kad metų metus trunkantys jos tyrimai mažmeninės prekybos rinkoje nesibaigtų niekuo. Ir kad baudos, jei jau skiriamos, būtų svarios.
„(Baudos – LRT.lt) ir per mažos, ir per retai skiriamos. Ir, kalbant apie patį teisinį reguliavimą, kai kur yra tiktai tam tikra stebėsena Konkurencijos tarybos vykdoma ir rekomendacijos. Tai mes manome, kad tam tikras galias papildomas duoti“, – sako ministras pirmininkas.
Didesnės baudos žadamos, pavyzdžiui, ir už sukčiavimą sveriant produktus. Kištis ketinama ir į tiekėjų ir prekybininkų susitarimus, skaidrinti juos.
„Pirmas dalykas, tai, be jokios abejonės, netesybos, kurios dabar yra absoliučiai nereglamentuojamos ir labai dažnai neaprašomos. Esminis dalykas yra, kad visi sutartiniai įsipareigojimai privalo būti raštiški. Tai ir Europos Sąjungos geroji praktika ir iniciatyvos. Lygiai taip pat rizikos prisiėmimas, kad rizika privalo būti išdėstyta labai aiškiai sutartyje ir prisiimama lygiai abiejų pusių“, – pastebi ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
Kartu numatyta lengvinti smulkiųjų prekybos tinklų dalią – leisti steigtis su mažiau leidimų, visai mažoms parduotuvėms panaikinti prievolę priimti tarą. Taip pat lengvinti smulkiųjų konkuravimą viešuosiuose pirkimuose, kad pirmenybė būtų tam, kuris arčiausiai.
Prekybininkai sako, kad kryptys, kuriomis deklaruoja judėsianti vyriausybė, tokios kaip konkurencijos didinimas, prikviečiant naujų tinklų, lyg ir geros.
„Ir mes tikrai sveikiname. Visai kitas reikalas yra jau konkretūs teisės aktai. Kas ten bus parašyta, ką atlaisvina, ką draudžia, riboja ir panašiai. Tai, kai pamatysime, perskaitysime, susipažinsime, teisininkai vertins, kiti ekspertai, tai mes būtinai pateiksim savo išvadas“, – teigia Prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas.
Gyventojai maistui išleidžia penktadalį savo pajamų, bet, ekspertų teigimu, kaltos dėl to menkos pajamos, o ne kainos ir prekybininkai.
Agrarinės ekonomikos instituto skelbiamos kainų struktūros rodo, kad prekybininko dalis, pvz., imant litrą pieno, siekia beveik 30 centų. Supirkėjų ir perdirbėjų – apie 20, tiek pat ir žemdirbio. 14 centų kainoje yra PVM.
