Nepaisydama teisininkų įspėjimų, kad svarstoma Miškų įstatymų pataisa galimai yra korupcinė ir palanki stambiesiems medienos perdirbėjams, trečiadienį Vyriausybė patvirtino Miškų įstatymo pataisą. Dabar ji keliaus į Seimą.
Sudarys išskirtines sąlygas
Aplinkos ministerijos (AM) pasiūlyta Miškų įstatymo pataisa siekiama suteikti pirmenybę pagal ilgalaikes sutartis įsigyti valstybinės medienos tik toms įmonėms, kurios per pastaruosius trejus metus medienos gaminiams gaminti panaudojo ne mažiau kaip 80 procentų įsigytos žaliavos, turi bent penkis darbuotojus, veikia Lietuvoje, neturi pradelstų skolų valstybei ir yra įsigijusios gamybinius įrenginius.
Vyriausybės posėdyje Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas atkreipė dėmesį, kad šis pasiūlymas riboja konkurenciją, o suteikiamas pranašumas tam tikroms įmonėms gali būti traktuojamas kaip valstybės pagalba.
„Išlieka problema, kad kai kurios įmonės neatitiks kriterijų ir negalės įsigyti medienos prioriteto tvarka – jos atsidurs prastesnėje situacijoje. Jei tokių įmonių nedaug, ir, kaip sakote, nereikšmingas dydis, tai klausimas, kam tų pakeitimų iš viso reikia. Vadinasi, tai reikšmingas dydis“, – sakė Š.Keserauskas.
Rizika, kad tai gali būti traktuojama kaip neteisėta pagalba, yra didelė. Tai ir mūsų reputacijos klausimas – ar būdami Europos Sąjungos klubo nariais elgiamės pagal taisykles.
Jis ragino AM kreiptis į Europos Komisiją (EK) dėl konsultacijos.
„Jei projekto rengėjai įsitikinę, kad tai nėra valstybės pagalba, tai nėra problemos kreiptis konsultacijos į EK. Rizika nesikreipiant ir nepasiekiant teisinio aiškumo nukreipiama į ateitį. O rizika, kad tai gali būti traktuojama kaip neteisėta pagalba, yra didelė. Tai ir mūsų reputacijos klausimas – ar būdami Europos Sąjungos klubo nariais elgiamės pagal taisykles“, – pabrėžė Š.Keserauskas.
Į tai aplinkos ministras Kęstutis Mažeika atšovė, kad pirmiausia reikia kalbėti apie valstybės reputaciją prieš gyventojus, kurie nepatenkinti iš Lietuvos išvažiuojančiomis vilkikų vilkstinėmis, gabenančiomis rąstus, ir miškų kirtimais. Be to, esą įvertinta ir kitų šalių praktika.
„Yra problemos, yra proporcingi sprendimų būdai. Jei per daug iškertama miškų, tai galima būtų apriboti kirtimus ir tai vienodai paveiktų visus ir nekiltų klausimo dėl valstybės pagalbos. Negalime rimtai naudoti argumento, kad taip elgiasi visi“, – pabrėžė Š.Keserauskas.
STT: į pastabas neatsižvelgta
2019 metų lapkričio pradžioje antikorupcinį įstatymo projekto vertinimą atlikusi STT konstatavo, kad „projekto nuostatos gali būti naudingos atskiroms interesų grupėms ir sudaryti sąlygas medieną įsigyjančių asmenų nesąžiningam elgesiui“.
„Kalbant apie įstatymo projektą reikėtų akcentuoti jo tikslus – suteikti pirmumo teisę įsigyti medieną asmenims, kurie atitiktų tam tikrus socialinės ekonominės naudos kriterijus. Tačiau, kaip pasisakėme savo vertinime, projektu numatomi kriterijai labai nekonkretūs ir nesiejami būtent su aukcionuose įsigytos medienos perdirbimu. To fakto neneigia ir Aplinkos ministerija“, – 15min komentavo STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė.
Specialistė pridūrė, kad iš projektu numatomo teisinio reglamentavimo neaišku, kaip ir kokiu būtu bus užtikrinama pirmumo teisę turinčių asmenų atitiktis šiems kriterijams – įstatymo projektu žadamos socialinės ir ekonominės naudos realus teikimas.
AM skelbia patobulinusi projektą, kurį kritikavo teisininkai, tačiau STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė tvirtina, kad į išsakytas pastabas nėra atsižvelgta, o ministerija nepateikia įstatymą lydinčių teisės aktų projektų, kurie turėtų suteikti daugiau aiškumo.
„STT išsakytos abejonės dėl įstatymo projektu numatomo teisinio reglamentavimo liko neišsklaidytos. Viena iš to priežasčių – ministerijos pozicija, kad visi susiję klausimai bus detaliau reglamentuoti po įstatymo projekto priėmimo.
Galima sutikti su tuo, kad įstatymą lydinčiųjų teisės aktų parengimas ir jų projektų pateikimas kartu su įstatymo projektu įvestų daugiau aiškumo, tačiau tai nepadaryta“, – atkreipė dėmesį R.Kaziliūnaitė.
STT pastabos ir pasiūlymai yra rekomendacinio, bet neprivalomo pobūdžio. Kita vertus, pasak R.Kaziliūnaitės, vienas iš STT atliekamo antikorupcinio vertinimo tikslų yra sąlygų korupcijai nustatymas.
„Šiuo atveju STT, vertindama projektu numatomą teisinį reglamentavimą, atkreipė dėmesį į tam tikrus trūkumus ir spragas, kurios atskiroms interesų grupėms sudarytų išskirtines žaliavinės medienos įsigijimo sąlygas“, – pabrėžė specialistė.
Ji pabrėžė, kad prieš priimant šį įstatymo projektą visgi reikėtų jį tobulinti ir atkreipti dėmesį į pateiktas rekomendacijas dėl korupcijos rizikų pašalinimo.
Nauda atskiroms interesų grupėms
AM siūlomame įstatymo pakeitimo projekte rašoma, kad esą tokiu būdu žaliavinė mediena pirmiausia būtų parduodama didesnę pridėtinę vertę ir darbo vietas kuriantiems ūkio subjektams. O Lietuvos medienos pramonė sukuria didesnės pridėtinės vertės produktus nei medienos žaliavos eksportas.
Tuo tarpu visos šį įstatymo projektą išnagrinėjusios institucijos yra kitos nuomonės.
Teisingumo ministerija, įvertinusi įstatymo projektą, praėjusių metų lapkritį pabrėžė, kad šis pakeitimas riboja įmonių, galinčių įsigyti žaliavinę medieną, ratą, suteikiant konkurencinį pranašumą kriterijus atitinkantiems verslininkams, taip pat ribojamas laisvas prekių judėjimas ES vidaus rinkoje.
Konkurencijos taryba rekomenduoja bet kokią prioritetinio medienos paravimo tvarką iš anksto derinti su Europos Komisija.
O dėl reikalavimo medienos pirkėjams trejus metus naudoti 80 proc. žaliavos, STT perspėjo, kad per šį laikotarpį palyginti mažus medienos kiekius pirkę ir dalį jos panaudoję medienos gaminiams gaminti asmenys (taip užsitikrinę galimybę dalyvauti aukcionuose) gali siekti pasielgti nesąžiningai ir perpardavimui nupirkti itin didelius medienos kiekius, pavyzdžiui, taip pasielgti gali nusprendę iš medienos perdirbimo rinkos pasitraukti ketinantys asmenys. Kitaip tariant, pareigūnai perspėjo ministeriją, kad tai ribotų konkurenciją.
AM siūlo, kad įstatymo projektas įsigaliotų 2020 metų gegužės 1 d., o Vyriausybė iki balandžio 30 d. priimtų šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
