Vyriausybė trečiadienį patvirtino 16 priemonių, kuriomis siekiama didesnės konkurencijos prekiaujant maisto produktais. Nutarta „atsižvelgti į poreikį apsaugoti Vyriausybės siūlomais sprendimais didinamą gyventojų perkamąją galią nuo nepagrįstų kainų pokyčių maisto produktų gamybos ir prekybos grandinėje rizikos“.
Premjeras Saulius Skvernelis aiškina, kad šios priemonės skirtos žmonių perkamajai galiai išsaugoti.
Per didelė koncentracija gali baigtis parduotuvių uždarymais
S.Skvernelis tikino, kas pasiūlytos priemonės skirtos subalansuoti galios santykius tarp tiekėjų ir prekybininkų, o sutarčių formos – rekomendacinio pobūdžio, leidžiančios išvengti galimų papildomų paslėptų sąnaudų tiekėjams, „lentynų“ mokesčių ir pan.
„Sprendimai labai aiškūs – matote, suformuotos datos, lapkričio 1 d. artimiausios priemonės, o sausio 1 d. – kada turi būti pateikti konkretūs įstatymų projektai“, – sako S.Skvernelis.
Jis akcentavo, kad trūksta konkurencijos, ir analizuojant koncentraciją rinkoje vėliau bus priimami tam tikri sprendimai.
15min pasiteiravo, ar koncentracijos mažinimas reikštų parduotuvių uždarymą, ar įpareigojimus jas parduoti. Premjeras išsisuko nuo tiesaus atsakymo, tačiau leido suprasti, kad galimas ir griežtas ribojimas, kaip parduotuvių uždarymas ar įpareigojimas sutilpti į tam tikrą koncentracijos procentą.
„Pirmiausia mes turime sulaukti tos informacijos, ką mes pavedėme padaryti, tada ir bus siūlomi sprendimai. Aišku, jei matoma, kad yra per didelė koncentracija, yra siūlomi sprendimai, kad būtų ji ribojama kitokiu procentu, ir taip gali būti“, – sako S.Skvernelis.
„Pavedimas duotas, kad būtų nustatyta ir išanalizuota netgi miestų ar atskirų miestų rajonų mastu, kad būtų galima pasižiūrėti, ar koncentracija nėra per didelė ir neribojanti konkurencijos“, – sako S.Skvernelis.
Anot jo, jei koncentracija bus mažesnė, patraukliau bus ir užsienio investuotojams, kuriems aplinka Lietuvoje yra labai palanki.
S.Skvernelis po Vyriausybės posėdžio patikino, kad parduotuvių darbo laiko sekmadieniais klausimas jau sprendžiamas Seime.
„Po pateikimo pasiūlymui pritarta, dabar įstatymas gali būti tobulinamas. Tai jau nebe Vyriausybės kompetencijoje, bet jei Vyriausybės išvados bus prašoma, bus pritarta“, – sako S.Skvernelis.
Tačiau prekybininkai tikina, kad nauji ribojimai gali suveikti atvirkščiai – mažinti konkurenciją ir duoti postūmį kainoms augti. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas.
Kol kas bus atliekami vertinimai, kokios konkrečios priemonės galėtų būti taikomos, ir ruošiami teisės aktai. Dėl jų bus sprendžiama atskirai.
PVM lengvata – jei būtų tvirtų garantijų
Premjeras patikino, kad PVM lengvatą maistui būtų galima svarstyti tik „jei būtų tvirta garantija, kad PVM sumažinimas atiteks vartotojui, o ne liks kaip prekybos centrų pelno dalis“.
„Siūlydami lengvatą atskiriems lietuviškiems produktams, kaip daržovėms, ekologiškiems produktams, susidurtumėme su, matyt, pagrįsta EK reakcija dėl galimo kitų gamintojų ribojimo ir skirtingų sąlygų nustatymo“, – aiškino S.Skvernelis.
Anot jo, Žemės ūkio ministerija per savaitę apsvarstys tokią galimybę, ir, jei nuspręstų, kad lengvata prasminga – ministerija turėtų ją dengti savo asignavimų sąskaita.
Vyriausybė kišis į sutartis ir į lentynas
Ūkio ministerija per mėnesį iki lapkričio 1 d. parengs tipines sutarčių tarp maisto produktų tiekėjų ir prekybos tinklų sąlygas. Jos apims subalansuotas abiejų pusių teises ir pareigas, „kurias rekomenduojama įtraukti į verslo subjektų tarpusavio sutartis“.
Tai turės tapti gerąja praktika. Taip pat bus ir priešingas – blogosios praktikos – sąrašas. Ministerija sutartims sudarys orientacinį sąlygų, kurios neatitinka etiškų ir sąžiningų verslo subjektų tarpusavio santykių sąrašą – jų rekomenduos nenaudoti.
Ūkio ministerija įpareigos kažkurią instituciją rinkti prekybos tinklų sutartis ir maisto produktų tiekėjų duomenis bei juos analizuoti – kaip laikomasi gerosios ar blogosios praktikos.
Iki naujųjų metų taip pat bus analizuojama, kaip būtų galima atskirti rinkodarą nuo vietos lentynoje: bus ieškoma efektyvios priemonės, kurią įgyvendinus, prekybos tinklų teikiama paslauga dėl prekių pardavimo (vietos lentynoje suteikimas) nebebūtų susijusi su rinkodaros paslaugomis. Vyriausybė dėl to spręs gavusi išvadas.
Stiprins Konkurencijos tarybą ir peržiūrės koncentraciją
Kitos Vyriausybės priemonės susijusios su Konkurencijos tarybos veikla – nutarta tarybą stiprinti.
Konkurencijos tarybai bus suteikti įgaliojimai, siekiant efektyvesnės konkurencijos rinkoje.
Viena iš priemonių, kurią patvirtino Vyriausybė – kartu su Konkurencijos taryba peržiūrėti prekybos tinklų koncentraciją šalies administracijos vienetuose. Ūkio ministerija turės pateikti Vyriausybei teisės aktų projektus, kuriais būtų tobulinami esami koncentracijos apribojimai siekiant didesnio konkurencingumo.
„Firminiams“ produktams – ribojimai
Iki naujųjų metų Vyriausybė kartu su Konkurencijos taryba ieškos priemonės, kuri neleistų prekybininkams savo firminei produkcijai taikytų mažesnių pelno maržų nei konkuruojantiems kitų tiekėjų produktams. Vyriausybė dėl tokios priemonės apsispręs gavusi vertinimą.
Taip pat Vyriausybė analizuos, galbūt efektyvu vesti atskirą firminių prekybos tinklų produktų apskaitą – tokia prievolė irgi gali atsirasti, įvertinus gautas išvadas.
Vyriausybė taip pat suformuos pasiūlymus maisto produktų tiekėjams kooperuotis ir kartu derėtis su prekybos tinklais.
Tarp kitų pavedimų Ūkio ministerijai: administracinės naštos mažinimas smulkiam vidutiniam verslui, viešųjų pirkimų teisinės bazės tobulinimas, kad būtų vertinamas pirkimo iš smulkaus ir vidutinio verslo subjektų kriterijus, proaktyvus užsienio investuotojų skatinimas plėsti verslą Lietuvoje kartu su „Investuok Lietuvoje“.
Skelbs maisto kainas viešai ir seks pokyčius
Vyriausybė užsimojo sukurti ir informacinį portalą, kuriame skelbs maisto produktų kainas gamybos ir prekybos grandinėje: ūkininkų, perdirbėjų ir galiausiai prekybininkų kainos skirtinguose regionuose. Taip pat čia apibrėžto maisto produktų krepšelio kaina bus skelbiama reguliariai. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) iki lapkričio turės parengti teisės aktų projektus dėl tokio portalo.
Iki 2019 m. vasario 15 d. ŽŪM turės ypač išsamiai išanalizuoti maisto kainų tendencijas ir jų priežastis per 2018 m. spalio–2019 m. sausio mėnesius ir pateikti Vyriausybei išvadas.
Gali nebelikti, kur statyti automobilį prie parduotuvės
ŽŪM, kartu su Nacionaline žemės tarnyba, pavesta išanalizuoti valstybinės žemės, esančios prie prekybos tinklų, panaudojimo efektyvumą ir pateikti Vyriausybei išvadas bei pasiūlymus, kaip efektyviau panaudoti valstybinę žemę.
„Yra įvairiausių problemų apskritai dėl to, kad ten buvo statomi įvairūs statiniai, kada buvo suformuojami žemė sklypai gerokai didesni, nei įsigijo ar išnuomojo galimas vystytojas pastatus. Norėtume persižiūrėti, ar ta valstybės žemė tikrai pagrįstai yra naudojama ir tokiu būdu tikrai padaryti tam tikrą darbą“, – sako S.Skvernelis ir pavadino tai inventorizacija.
L.Vilimas tikina, kad nėra aišku, koks to tikslas – jei žemę atimti, tai gali sukelti didelių problemų.
Gyventojams – paskatos pirkti mažesnėse parduotuvėse
Finansų ministerija per mėnesį iki lapkričio 1 d. turės parengti naują lengvatą.
Numatoma gyventojams, perkant maisto produktus smulkaus ir vidutinio verslo prekybos vietose, pvz., šeimos tipo parduotuvėse, turgavietėse ir pan., taikyti mokestinę paskatą ir susimažinti apmokestinamąsias pajamas. Tad tikėtina, tai būtų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata.
Teisingumo ministerija mėnesį ruoš apibendrintą informaciją, kaip paisoma vartotojų teisių apsaugos. Taip pat ji parengs pasiūlymus vartotojų teisių apsaugai stiprinti.
Visos ministerijos turės proaktyviai įsitraukti į naujų teisės aktų rengimą ir vesti dialogą su socialiniais Vyriausybės partneriais.
„Tai priemonės, kurios jau buvo teigiamai įvertintos specialistų, ir jas matome kaip perspektyviausias. Be abejo, priemonių arsenalas nėra išsemtas ir įvertinę jų poveikį galėsime padaryti išvadas, kokių sprendimų reikės ateityje.
Vyriausybės tikslas – kuo labiau apsaugoti vartotojų interesus. Vykdome nelengvas reformas, kuriomis didiname gyventojų pajamas, tačiau jas norime paversti didėjančia gyventojų perkamąja galia, o ne papildomais prekybos tinklų pelnais“, – pranešime spaudai teigia premjeras S.Skvernelis.
Dėl darbo savaitgaliais ribojimo ir valstybinių vaistinių spręs Seimas
Pasak premjero patarėjo Skirmanto Malinausko, dar dvi priemonės taip pat yra Vyriausybės priemonių sąraše, tačiau jų tvirtinti nereikia, nes dėl jų jau sprendžia Seimas. Tai valstybinių vaistinių ir darbo sekmadieniais klausimas.
„Valstybinės vaistinės ir darbas sekmadieniais niekur nedingo – projektai jau Seime registruoti, todėl Vyriausybei nereikia šiuo metu pritarti ar nepritarti“, – sako S.Malinauskas.
Kyla abejonių dėl naudos
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis vertina, kad didesni ribojimai nepadės prisivilioti naujų rinkos dalyvių.
„Didesnė biurokratinė našta ir griežti reguliavimai tikrai nepadėtų privilioti naujų rinkos dalyvių“, – 15min teigė ekonomistas. Anot jo, netiesiogiai administracinė našta netgi galėtų prisidėti prie kainų augimo.
Banko „Luminor“ analitikė Indrė Genytė Pikčienė sako, kad kol nėra tų tipinių sutarčių, apie kurias paskelbė vyriausybė, sunku plačiau jas komentuoti.
„Standartas sutartims gal ir turi būti, bet kai būna sutartis tarp dviejų pusių, tai turi būti laisvės ir korekcijoms. Įdomu, kaip tokia priemonė turės poveikį konfidencialumui, nes tokios sutartys bus analizuojamos. Tad čia dar daug neaiškumų, kol nėra tų sutarčių pavyzdžių, sudėtinga komentuoti“, – sakė ji. – Sutarčių teisė yra atskira sritis, kuriai dėmesį turėtų teikti teisininkai.
Pasak analitikės, daugiau galimybių konkurencijos didinimui reikia ieškoti kitur, be to, ją stebina premjero kova su kainomis, kai infliacija net mažesnė nei ES vidurkis.
L.Vilimas: kainos gali ir padidėti
L.Vilimas patikino, kad nauji ribojimai rinkos nepadarys patrauklesne užsienio investuotojams, o kainoms efektas gali būti netgi priešingas.
„Aš, kaip prekybos sektoriaus atstovas, labai sveikinu bet kokią Vyriausybės ar valstybės iniciatyvą kviesti užsienio investuotojus ir bet koks naujas žaidėjas rinkoje situacija pagerina, o ne pablogina, jei čia įsitvirtina. Visų pirma, palanku mums kaip vartotojams, jei būtų daugiau veiksmų dedama, jei būtų sukuriama patraukli aplinka mažmeninės prekybos sektoriaus žaidėjui“, – sako L.Vilimas.
Jis abejojo, ar dabar ateis naujų investuotojų.
„Šiame kontekste, kas diskutuota ar pasiūlyta, dauguma priemonių – tai ribojantys veiksmai, draudžiantys iniciatyvas. Tai bet kokiam investuotojui visų pirma rūpi ne vyriausybės vadovo laiškas ar kvietimas, o kokį investicinį klimatą jis sukuria. Šiuo metu galėtume labai nepatraukliai atrodyti užsienio investuotojams. Būčiau skeptiškas dėti tikslą kviesti užsienio investuotojus ir tuo pačiu šią rinką labai stipriai reguliuoti“, – sako L.Vilimas.
Anot jo, administracinės kliūtys neigiamai gali paveikti ir kainas.
„Būtent administracinės kliūtys, biurokratinė našta niekaip nedarys įtakos mūsų investicinės aplinkos kainų mažėjimui ar patrauklumui, o gali duoti tik mažėjančią, silpnėjančią konkurenciją. O ribojama konkurencija, tikėtina, gali duoti kainų didėjimo efektą“, – sako L.Vilimas.
Anot jo, vartotojai gali sumokėti didesnes kainas vien dėl to, jei bus skatinami rinktis turgų ar mažesnes parduotuves – ten kainos vidutiniškai 20 proc. didesnės.
L.Vilimas tikino neįsivaizduojąs, kaip galėtų Vyriausybė apriboti koncentraciją.
„Aš net nelabai įsivaizduoju, ar įmanomi tokie sprendimai, kad kažkas, mažas ar didelis, būtų priverstas užsidaryti parduotuvę. Nes tai tikrai prasilenktų su Konstitucijoje įtvirtintomis tam tikromis laisvėmis. Koks tikslas už to stovintis“, – svarstė L.Vilimas.
Jis žiniasklaidai neigė, kad kainas diktuoja vienas žaidėjas, o vidutinė prekybininkų marža tūkstančiams prekių – 20 procentų.
Vertindamas Vyriausybės sprendimą dėl valstybinės žemės, jis taip pat baiminosi, kad neaišku, koks tikslas.
„Aš kol kas nelabai suprantu tokio siūlymo tikslo ir reikės palaukti ir pažiūrėti, ko siekiama. Jei tai tikslas atimti kažkokį plotą iš kažko, tai bus nelabai gerai. Bet jei tai, kaip skambėjo pasiūlyme – sutvarkyti ar efektyviau panaudoti, suteikiant galimybes patiems nuomotojams išnaudoti, kodėl gi ne“, – vylėsi L.Vilimas.