Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijos siūlo minimalią mėnesio algą nuo 2023 m. kelti 110-čia eurų (iki 840 eurų prieš mokesčius), o neapmokestinamąjį pajamų dydį – 85 eurais iki 625 eurų.
Pasitarime praėjusį trečiadienį Vyriausybė šiam siūlymui pritarė, tačiau galutinio sprendimo sutarė nepriimti, kol siūlymas nebuvo pristatytas Trišalėje taryboje.
Premjerė Ingrida Šimonytė tuomet teigė, kad jei darbuotojų ir darbdavių atstovai sutarimo neras, MMA didinimas bus įteisintas Vyriausybės nutarimu.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas pristatydamas Vyriausybės poziciją antradienį Trišalės tarybos posėdyje sakė, kad bedarbių skaičius šiuo metu yra istorinėse žemumose, o tiek Lietuvos bankas, tiek Finansų ministerija prognozuoja bendrojo vidaus produkto augimą.
„Darbo užmokestis taip pat augs, kainų augimas prognozuojamas lėtesnis. Ekonomistai skaičiuoja, kad MMA įtaka kainoms yra maža. Didelis neapibrėžtumas yra vienintelė priežastis, kodėl Vyriausybė nesiūlo maksimaliai didinti MMA ir nukrypti nuo ankstesnio patvirtinto susitarimo. Nes dujų ir elektros kainos, nors mažėja, išlieka aukštos. Kaip kompromisas Vyriausybės siūlymas yra kelti MMA 15 proc., o NPD didinti iki 625 eurų”, – kalbėjo V.Šilinskas.
Jo teigimu, priėmus sprendimą dėl siūlomo MMA dydžio, skurdo rizikos ribą, gaunant minimalų atlyginimą, pavyktų peržengti.
„Prognozuojama, kad kitais metais skurdo rizikos riba bus apie 625 eurai, o padidinus MMA ir NPD, siektų 633 eurus, dabartiniais duomenimis“, – sakė V.Šilinskas.
Trišalės tarybos pirmininkė, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė Aurelija Maldutytė kritikavo, kad nesistengiama artinti NPD prie MMA, o atvirkščiai.
Tačiau V.Šilinskas sakė, jos susitarimo laikomasi – MMA nuo kitų metų didėtų 15 proc., o NPD – apie 16 proc.
Savo ruožtu Lietuvos pramonininkų konfederacijios generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius sakė, kad pramonės įmonės nekeičia prieš tai išsakytos pozicijos – norėtų, kad MMA kitąmet augtų iki 800 eurų.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis pasigedo daugiau kompromiso.
„Tai yra take it or leave it (liet. sutik arba išeik) pasiūlymas. Turime priimti arba išsiskirstyti. Šis procesas nedovanotinai užsitęsė, nes verslai, likus trims metų mėnesiams, nežino realaus MMA dydžio ir nesu tikras, kad jie šį mėnesį sužinos“, – nurodė A.Romanovskis.
Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos vadovė Dalia Jakutavičė sakė, kad profsąjungos norėtų, jog sutartos formulės būtų laikomasi, tačiau sprendimą turėtų priimti Vyriausybė.
„Nereikia pabėgti nuo formulės. Nes anksčiau šis klausimas buvo politizuotas, tad laikomės pozicijos, kad formulė įvedė aiškumo ir jos reikia laikytis. Kad Vyriausybė siūlo kompromisą, yra sveikintinas dalykas, ji turėtų nuspręsti, kaip gyvensime“, – sakė D.Jakutavičė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė anksčiau sakė, kad yra nemažai mitų, teigiančių, kad MMA augimas gali didinti infliaciją ar nedarbą, tačiau turimi duomenys to nerodo.
Savo ruožtu finansų ministrė Gintarė Skaistė nurodė mananti, kad sprendimais didinti MMA ir NPD valstybė dalijasi naštą su verslu, siekiant pagerinti situaciją mažiausiai uždirbantiems.
Trišalė taryba sutarimo dėl to, kiek galėtų augti MMA, nerado ir anksčiau ir Vyriausybei teikė atskirąsias nuomones.
Lietuvos pramonininkų konfederacija pasisakė už MMA kėlimą iki 800 eurų, o NPD – iki 740 eurų. Lietuvos verslo konfederacija palaikė palaipsnį MMA kėlimą, remdamasi Lietuvos banko pateiktu siūlymu.
Tuo metu profsąjungos pasisakė už minimalaus atlyginimo kėlimą iki 888 eurų.
Šiemet MMA siekia 730 eurų (neatskaičius mokesčių), arba 550 eurų į rankas, NPD – 540 eurų.
