„Teikdami svarstyti kertinį euro įvedimo dokumentą, nuosekliai einame į tikslą, kad nuo 2015 metų Lietuva taptų euro zonos nare, ir siunčiame signalą rinkoms, kad kitokio pasirinkimo nebus. Be to, įstatyme įtvirtinamos nuostatos turėtų išsklaidyti nepagrįstas visuomenės dalies baimes, kad perėjimas prie euro vieniems atneš skriaudos, o kitiems – pasipelnymą. To bus išvengta“, – užtikrina finansų ministras Rimantas Šadžius.
Pasak ministro, priėmus šį įstatymą ir jį lydinčius poįstatyminius aktus, bus sukurtas teisinis pagrindas eurui įsivesti.
Valiutos keitimas
Projekte numatyta, kad nuo euro įvedimo dienos litai į eurus neatlygintinai, neribotomis sumomis ir neribotą laiką bus keičiami Lietuvos banke (LB). Komerciniai bankai ir užsienio bankų filialai bei jų padaliniai šią operaciją tokiomis pat sąlygomis vykdys 6 mėnesius nuo euro įvedimo. Šiam terminui pasibaigus, dar pusmetį tokią pat operaciją vykdys į LB patvirtintą sąrašą įrašyti bankų padaliniai.
Projekte numatyta, kad nuo euro įvedimo dienos litai į eurus neatlygintinai, neribotomis sumomis ir neribotą laiką bus keičiami Lietuvos banke (LB).
Taip pat neatlygintinai litus į eurus keis AB „Lietuvos paštas“ – 60 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo, o, pasibaigus šiam terminui, galės tęsti operaciją savo nustatyta tvarka. Tačiau, kitaip nei bankai, „Lietuvos paštas“ galės nusistatyti maksimalią leistiną litų į eurus keičiamą sumą ir privalės skelbti tai klientams aiškiai matomose vietose.
Už litų ir centų monetų keitimą, praėjus 6 mėn. nuo euro įvedimo dienos, bankai galės imti savo nustatyto dydžio mokestį arba jų nekeisti. Tuo tarpu LB litų bei centų monetas į eurus keis neatlygintinai neribotą laiką ir neribodamas sumos.
Remiantis eurą įsivedusios Latvijos praktika bei atsižvelgiant į tai, kad mažesni bankų padaliniai paprastai nėra aprūpinami didelėmis pinigų sumomis, siūloma suteikti bankams teisę nustatyti reikalavimą, kad, norėdamas pasikeisti į eurus 15 tūkst. litų, klientas turi apie tai iš anksto informuoti banką. „Lietuvos paštas“ galės nustatyti kitokį minėtos sumos dydį.
Perskaičiuojant litus į eurus, siūloma nustatyti bendrą matematinę apvalinimo taisyklę: apvalinama į mažesnę pusę, jei po kablelio skaitmuo mažesnis už 5, ir į didesnę – kai skaitmuo 5 arba didesnis. Tuo pat metu, siekiant maksimaliai apsaugoti darbuotojų ir išmokų gavėjų interesus, būtų taikoma palankesnė tvarka: perskaičiuojant darbo užmokestį bei pensijas ir kitas socialines išmokas, jei trečias skaitmuo po kablelio būtų didesnis už 0, prie naujo dydžio eurais būtų pridedamas vienas euro centas.
Neatlygintinai bus perskaičiuojami visose klientų sąskaitose laikomi pinigai, išsaugant sąskaitos unikalų numerį.
Mokėjimai ir atsiskaitymai
Nuo euro įvedimo dienos visi atsiskaitymai negrynaisiais bus vykdomi eurais, automatiniai debeto nurašymai – pagal nustatytas sąlygas arba grafiką. Kredito įstaiga konvertuos nurašomą sumą į eurus pagal nustatytas perskaičiavimo ir apvalinimo taisykles.
Kainos litais ir eurais pradedamos privalomai skelbti, praėjus 30 kalendorinių dienų po ES Tarybos neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso nustatymo dienos (nuo š.m. liepos mėn.) ir 6 mėn. po euro įvedimo dienos (iki 2015 m. liepos).
Kadangi po euro įvedimo dienos VILIBOR indeksas nebus skaičiuojamas, siūloma visuose teisiniuose dokumentuose nuorodas į VILIBOR indeksą laikyti nuorodomis į EURIBOR indeksą.
Kainos litais ir eurais pradedamos privalomai skelbti, praėjus 30 kalendorinių dienų po ES Tarybos neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso nustatymo dienos (nuo š.m. liepos mėn.) ir 6 mėn. po euro įvedimo dienos (iki 2015 m. liepos).
„Tikimės, kad kainų skelbimas dviem valiutomis leis sumažinti nepagrįsto kainų didinimo riziką. Todėl tik sveikiname verslo įmonių iniciatyvą jau dabar rodyti jų produkcijos kainas ir litais, ir eurais“, – sako finansų ministras Rimantas Šadžius. Anot ministro, taip pirkėjai galės greičiau priprasti prie būsimo atsiskaitymo eurais, turės galimybę palyginti tos pačios prekės ar paslaugos kainos skirtumą, buvusį iki ir po euro įvedimo.
Atsižvelgiant į euro zonos valstybių praktiką ir Europos Komisijos rekomendacijas, siūloma nustatyti, kad 15 kalendorinių dienų po euro įvedimo dienos būtų galima atsiskaityti ir litais, ir eurais, o grąža turės būti duodama eurais. Tačiau kai kuriose vietose dėl pagrįstų praktinių priežasčių to padaryti bus neįmanoma, todėl siūloma laikinai nustatyti išimtis ir leisti grąžą litais duoti viešajame transporte ir taksi.
Euro įvedimo Lietuvoje įstatymo projekte taip pat kalbama apie eurų banknotų ir monetų atvaizdų bei jų mokumo požymių aprašymų skelbimą, atsakomybę, pažeidus įstatymo nuostatas, euro įvedimo išlaidų atlyginimą, pateikiami siūlymai Vyriausybei ir kitoms institucijoms pagal kompetenciją parengti ir patvirtinti su euro įvedimu susijusius teisės aktus.
Įstatymo projektas pateiktas Europos centriniam bankui, jo pastabos bus įvertintos projekto svarstymo Seime metu.
