Vyriausybė trečiadienį per pasitarimą ir vėl grįžo svarstyti ne kartą teiktas, bet teisininkų iškritikuotas valstybinės medienos pardavimo taisykles.
Aplinkos ministerijos (AM) pasiūlyta Miškų įstatymo pataisa siekiama suteikti pirmenybę pagal ilgalaikes sutartis įsigyti valstybinės medienos tik toms įmonėms, kurios per pastaruosius trejus metus medienos gaminiams gaminti panaudojo ne mažiau kaip 80 procentų įsigytos žaliavos, turi bent penkis darbuotojus, veikia Lietuvoje, neturi pradelstų skolų valstybei ir įsigijusios gamybinius įrenginius.
Teisės aktui, kurį ministeriją teikė jau ne kartą, nepritaria nei teisininkai, nei valdininkai. Teisingumo ministerija, Konkurencijos tarnyba, STT, Valstybinių miškų urėdija ir Medienos prekybos asociacija įspėja, kad toks siūlymas galėtų apriboti konkurenciją. Ekspertai pabrėžia, kad toks įstatymas galimai sudarytų išskirtines sąlygas medienos perdirbėjams.
Vyriausybės pasitarimo metu aplinkos ministras Kęstutis Mažeika tvirtino, kad šio įstatymo tikslas – padidinti valstybinės medienos teikiamą socialinę ir ekonominę naudą šaliai ir aprūpinti šalies pramonę žaliava. Pasak jo, tai paliestų 40 proc. rinkai patiekiamos medienos.
Ministras dėstė, kad įvairūs kriterijai valstybinės medienos pirkėjams taikomi ir kitose šalyse – esą Lenkijoje atsižvelgiama į ankstesnių pirkimų istoriją ir 80 proc. medienos parduodama pagal ilgalaikes sutartis, Danijoje pirmumas suteikiamas pramonės atstovams palyginus su energijos gamintojams, Airijoje atsižvelgiama į pirkėjo istoriją, darbdavio atsakomybę sveikatos standartams, technologijų diegimą.
Pasitarimo metu pasisakęs Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės vyriausiasis patarėjas Deividas Kriaučiūnas pabrėžė, kad reikalavimai dėl darbuotojų skaičiaus ir numatyto trejų metų įmonės veiklos laikotarpio, rizikingi.
„Jei viešuosiuose pirkimuose nustatytume tokius reikalavimus, iš karto būtų bėda. Tai matyt ir čia“, – pabrėžė kalbėjęs teisininkas.
Reaguodamas į pastabą premjeras Saulius Skvernelis pasiūlė numatyti pereinamąjį laikotarpį dėl darbuotojų skaičiaus.
AM siūlo, kad įstatymo projektas įsigaliotų 2020 metų gegužės 1 d., o Vyriausybė iki balandžio 30 d. priimtų šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Nauda atskiroms interesų grupėms
AM siūlomame įstatymo pakeitimo projekte rašoma, kad esą tokiu būdu žaliavinė mediena pirmiausia būtų parduodama didesnę pridėtinę vertę ir darbo vietas kuriantiems ūkio subjektams. O Lietuvos medienos pramonė sukuria didesnės pridėtinės vertės produktus nei medienos žaliavos eksportas.
Tuo tarpu visos šį įstatymo projektą išnagrinėjusios institucijos yra kitos nuomonės.
Teisingumo ministerija, įvertinusi įstatymo projektą, praėjusių metų lapkritį pabrėžė, kad šis pakeitimas riboja įmonių, galinčių įsigyti žaliavinę medieną ratą, suteikiant konkurencinį pranašumą kriterijus atitinkantiems verslininkas, o taip pat ribojamas laisvas prekių judėjimas ES vidaus rinkoje.
Konkurencijos taryba rekomenduoja bet kokią prioritetinio medienos paravimo tvarką iš anksto derinti su Europos Komisija.
Tuo tarpu STT pabrėžė, kad pataisų nuostatos „gali būti naudingos atskiroms interesų grupėms“ ir „sudaryti sąlygas medieną įsigyjančių asmenų nesąžiningam elgesiui“. Be to, tokia pataisa net galėtų valstybei sukelti neigiamus padarinius, sumažinant pajamas iš parduodamos medienos.
Dėl reikalavimo medienos pirkėjams trejus metus naudoti 80 proc. žaliavos, STT perspėjo, kad per šį laikotarpį palyginti mažus medienos kiekius pirkę ir dalį jos panaudoję medienos gaminiams gaminti asmenys (taip užsitikrinę galimybę dalyvauti aukcionuose) gali siekti pasielgti nesąžiningai ir perpardavimui nupirkti itin didelius medienos kiekius, pavyzdžiui, taip pasielgti gali nusprendę iš medienos perdirbimo rinkos pasitraukti ketinantys asmenys“. Kitaip tariant, pareigūnai perspėjo ministeriją, kad tai ribotų konkurenciją.
