Vyriausybė trečiadienį pasitarime pradės svarstyti Finansų ministerijos parengtą 2018 metų valstybės biudžeto projektą. Pagal jį biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su šių metų planu, didės 6,9 proc. (584,747 mln. eurų) iki 9,072 mlrd. eurų, tuo metu išlaidos augs 5,5 proc. (494,887 mln. eurų) iki 9,541 mlrd. eurų.
Valstybės biudžeto deficitas kitąmet turėtų siekti 468,6 mln. eurų – 16,1 proc. (89,86 mln. eurų) mažiau nei numatyta šiemet (558,46 mln. eurų).
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius antradienį teigė, kad 2018 metų biudžeto projekte numatytas viešųjų finansų balanso perviršis sieks 0,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir sudarys apie 260 mln. eurų. Anot parlamentaro, šios lėšos bus atidėtos rezervui.
Valstybės biudžeto pajamos be ES ir kitos tarptautinės paramos lėšų 2018 metais turėtų didėti 5,4 proc. (346,06 mln. eurų) iki 6,732 mlrd. eurų, tuo metu ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos 11,4 proc. (238,687 mln. eurų) iki 2,34 mlrd. eurų.
Prognozė – planuojamos pajamos augs 4,9 proc.
Planuojamos biudžeto mokesčių pajamos kitąmet turėtų augti 4,9 proc. (288,653 mln. eurų) iki 6,175 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad iš 4 pagrindinių mokesčių (pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno), sudarančių apie 89 proc. valstybės biudžeto pajamų be Europos Sąjungos ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, bus gauta 6,012 mlrd. eurų, arba 6,6 proc. daugiau nei planuota gauti šiemet.
Didžiąją dalį pajamų kitąmet tradiciškai tikimasi gauti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – jos turėtų siekti 3,54 mlrd. eurų, arba 7,8 proc. (257,231 mln. eurų) daugiau nei šiemet. Planuojamos PVM mokesčio pajamos kitąmet sudarys apie 52,6 proc. visų valstybės biudžeto pajamų (be ES paramos).
Akcizų pajamos 2018 metais turėtų padidėti 8,4 proc. (112,718 mln. eurų) iki 1,452 mlrd. eurų – tai sudarys 21,6 proc. visų valstybės biudžeto pajamų (be ES paramos). Didžiąją akcizų pajamų dalį – 54,8 proc. – kitąmet sudarys pajamos už energinius produktus. Pajamos už alkoholį turėtų sudaryti 24 proc., tabaką – 21 proc., elektros energiją – 0,2 proc. visų akcizų pajamų.
Pelno mokesčio pajamos turėtų didėti 3 proc. (20,627 mln. eurų) iki 698,416 mln. eurų – tai sudarytų 10,4 proc. visų valstybės biudžeto pajamų (be ES paramos).
Valstybės biudžetui tenkančios gyventojų pajamų mokesčio pajamos kitąmet mažės 5,3 proc. (18,094 mln. eurų) iki 321,483 mln. eurų. Valstybės ir savivaldybių biudžetams šio mokesčio teks 1,814 mlrd. eurų – 16,6 proc. (258,1 mln. eurų) daugiau nei numatyta šiemet.
Tikimasi mažiau pajamų iš lošimų, transporto mokesčių
Loterijų ir lošimų mokesčio pajamos kitąmet turėtų siekti 16,1 mln. euru (9,4 proc. mažiau nei šiemet), transporto priemonių mokesčių pajamos – 14,503 mln. eurų (4 kartus mažiau). Atskaitymai nuo pajamų pagal miškų įstatymą turėtų sudaryti 26,4 mln. eurų (tiek pat, kaip šiemet).
Dėl galiojančių mokesčių lengvatų kitąmet bus negauta 1,231 mlrd. eurų pajamų. Daugiausia pajamų bus negauta dėl gyventojų pajamų mokesčių lengvatų – 588,6 mln. eurų, pelno mokesčio ir akcizų pajamos dėl lengvatų bus mažesnės atitinkamai 208,4 mln. ir 232 mln. eurų, PVM pajamos dėl galiosiančių lengvatų bus mažesnės 201,9 mln. eurų.
Kitos valstybės biudžeto pajamos kitąmet turėtų didėti 12,5 proc. iki 492,528 mln. eurų, iš jų 210,253 mln. eurų (68,1 proc. daugiau) turėtų sudaryti pajamos už prekes ir paslaugas, 184,215 mln. eurų (72,3 proc. daugiau) – dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų pajamos, 45,32 mln. eurų (16,2 proc. daugiau) – pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų.
Sandoriai dėl materialiojo ir nematerialiojo turto bei finansinių įsipareigojimų prisiėmimo valstybės biudžeto pajamas kitąmet turėtų padidinti 64,853 mln. eurų (4,4 proc. daugiau nei šiemet).
Formaliai VSD biudžetas didės 12 mln. eurų, realiai – 2 mln.
Kitų metų biudžete numatoma skirti didesnį finansavimą Valstybės saugumo departamentui (VSD). Nors formaliai jis, palyginti su šiais metais, didėja daugiau nei 12 mln. eurų, departamento atstovė sako, kad realus didėjimas yra 2,2 mln. eurų.
Poreikis buvo iš mūsų pusės išsakytas didesnis.
„Realiai mūsų biudžetas turėtų padidėti 2,2 mln. eurų ir beveik visa suma nueitų investiciniams projektams, kurių nedetalizuojame. Poreikis buvo iš mūsų pusės išsakytas didesnis“, – BNS sakė VSD strateginės komunikacijos skyriaus vadovė Aurelija Katkuvienė.
Pagal parengtą kitų metų biudžeto projektą, VSD numatyta skirti 38 mln. 219 tūkst. eurų. Šiems metams departamentas gavo 26 mln. 87 tūkst. eurų.
Didžiausia papildomai departamentui suplanuota suma – 9 mln. 885 tūkst. eurų – teks ne vienerius metus užtrukusioms VSD pastato Vilniuje statyboms. Todėl, pasak A.Katkuvienės, realiai įstaigos veikloje šie pinigai panaudoti nebus.
Tačiau prie departamento veiklos prisidės papildomi 700 tūkst. eurai 25 naujoms pareigybėms finansuoti. Iš viso žvalgybininkų ir kitų darbuotojų atlyginimams numatyta 13,7 mln. eurų.
Planuojama, kad iš kitų metų biudžeto departamentas 7 mln. 449 tūkst. eurų skirs turtui įsigyti, šiemet šiam tikslui VSD gavo 6 mln. 126 tūkst. eurų.
Naujas VSD kompleksas atidarytas šiemet. Bendra projektinė pastatų komplekso vertė siekia 80,5 mln. eurų. Iki šių metų pradžios investuoti kiek daugiau nei 53 mln. eurų.
Didėja STT, VPT ir Konkurencijos tarybos finansavimas, mažėja – Valstybės kontrolės
Kitų metų biudžete numatomas milijonu eurų didesnis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) biudžetas, šiek tiek didėja Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) ir Konkurencijos tarybos biudžetas, Valstybės kontrolei skiriamos lėšos bus šiek tiek mažesnės nei šiemet.
Pagal kitų metų biudžeto projektą, iš minėtų tarnybų daugiausiai turėtų augti Specialiųjų tyrimų tarnybos biudžetas: jai kitais metais skiriama 9 mln. 836 tūkst. eurų, šiemet – 8 mln. 738 tūkst. eurų.
Viešųjų pirkimų tarnybai planuojama skirti 2 mln. 830 tūkst. eurų, šiemet – 2 mln. 780 tūkst. eurų. Konkurencijos tarybai kitais metais numatyta 2 mln. 253 tūkst. eurų, šiemet ji gavo 2 mln. 143 tūkst. eurų.
Valstybės kontrolei kitais metais siūloma skirti 9 mln. 64 tūkst. eurų, šiemet jos biudžetas siekia 9 mln. 206 tūkst. eurų.
Numatoma didinti ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos biudžetas: kitais metais jis sieks 640 tūkst. eurų, šiemet – 571 tūkst. eurų.
Vyriausybei trečiadienį teikiamas 2018 metų biudžeto projektas pirmą kartą rengiamas planuojant viešųjų finansų perteklių. Valstybės ir savivaldybių biudžetų, „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetų projektus Vyriausybė svarstys pasitarime trečiadienį.
Biudžeto projektas Seimui turi būti pateiktas iki spalio 17 dienos. Po pirmojo svarstymo Seime dokumentas paprastai grąžinamas Vyriausybei tobulinti, o galutinai priimamas gruodį.
GPM dalis Vilniui ir Kaunui didėja, Klaipėdai – mažėja
Kitais metais dviem didžiausiems šalies miestams tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis turėtų didėti. Tuo metu uostamiesčiui tenkanti GPM dalis sumažės.
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė BNS teigė, kad savivaldybėms tenkanti GPM dalis priklauso nuo nuo savivaldai tenkančių funkcijų. Pasak jos, kai kuriais pokyčiais asociacija nėra patenkinta ir tikisi, kad Vyriausybė ją išgirs.
Visų savivaldybių biudžetai turėtų augti ir tas augimas yra arti 200 mln. eurų – tokia prognozė.
„Iš tikrųjų viskas keičiasi dėl formulės ir iš esmės GPM dalis priklauso nuo funkcijų, kurios yra. (...) Šiaip jau bendra nuostata yra, kad visų savivaldybių biudžetai turėtų augti ir tas augimas yra arti 200 mln. eurų – tokia prognozė. Bet jie keičia metodikos įstatymą, yra vietų, dėl kurių savivaldybės nepatenkintos. Tačiau šiandien svarbu, ar būsime Vyriausybės posėdyje išgirsti ir tada galėsiu komentuoti plačiau“, – BNS sakė R.Žakaitienė.
Finansų ministerijos parengtame 2018 metų valstybės biudžeto projekte nurodoma, kad Vilniui tenkanti GPM dalis, reikalinga prognozuojamoms šio mokesčio pajamoms apskaičiuoti, sudarys 53,78 proc. (2016 metais – 45,93 proc.).
Kaunui tenkanti GPM dalis kitąmet turėtų didėti 1,79 proc. punkto iki 76,9 proc., Klaipėdai – sumažėti 4,3 proc. punkto iki 86,85 procento.
Šiemet 100 proc. GPM tenkančią dalį turėjusioms Neringos ir Visagino savivaldybėms kitąmet ją siūloma sumažinti atitinkamai iki 96,23 proc. ir 96,7 procento.
Visoms kitoms savivaldybėms GPM dalis turėtų būti 100 proc., o bendra visoms savivaldybės – 82,27 proc., arba 4,13 punkto daugiau nei šiemet (78,14 proc.).
Iš GPM 2017 metais planuojama gauti 1,814 mlrd. eurų, arba 16,6 proc. visų konsoliduotos visumos biudžeto pajamų.
Daugiau nei 50 proc. auga IAE uždarymo fondas
Kitais metais 2,57 mln. eurų – 50,3 proc. daugiau nei šiemet (1,71 mln. eurų) – turėtų pasipildyti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo fondas.
2018 metų biudžeto projekte nurodoma, kad visas pajamas tikimasi gauti, pardavus uždaromos IAE turto. Fondo likutis šių metų pabaigoje turėtų būti 430 tūkst. eurų, o 2018-ųjų pabaigoje jis bus tuščias.
Fondo išlaidos 2018 metais, planuojama, sieks 3 mln. eurų – 3,3 proc. mažiau negu šiemet. Daugiausiai – 2,704 mln. eurų – bus išleista sustabdytų blokų priežiūrai bei fizinei saugai.
Planuojama didinti valstybės rezervą
Į valstybės rezervo fondą, kuris užtikrina jos finansinį stabilumą, kitąmet siūloma skirti 95,686 mln. eurų – 59,3 proc. daugiau nei šiemet (60,062 mln. eurų).
Planuojama, kad fondo lėšų likutis 2018 metų sausio 1 dieną sieks 188,808 mln. eurų, nurodoma Finansų ministerijos parengtame 2018 metų biudžeto projekte.
Kitąmet fondą papildys po 50 proc. dividendų įplaukų (89,7 mln. eurų) bei pajamų už parduotus žemės sklypus (998 tūkst. eurų), akcijas (1,25 mln. eurų) bei nekilnojamąjį turtą (3,738 mln. eurų).
Fondo valdymo išlaidos kitais metais sieks 946 tūkst. eurų – 50,9 proc. daugiau nei šiemet (627 tūkst. eurų).
Numatomas fondo lėšų likutis 2019-ųjų pradžioje sieks 283,548 mln. eurų. Be to, iki 2019-ųjų pabaigos 280 mln. eurų šio fondo lėšų gali būti naudojamos valstybės skolai grąžinti.
Didės darbdavių įmokos į Garantinį fondą
Į Garantinį fondą, iš kurio bankroto atveju mokamos išmokos darbuotojams, 2018 metais tikimasi surinkti trečdaliu daugiau įmokų nei šiemet.
2018 metų biudžeto projekte, kurį Vyriausybė pradeda svarstyti trečiadienį, numatoma, kad darbdaviai į fondą kitąmet įneš 20,7 mln. eurų – 34,4 proc. daugiau. Bendros fondo pajamos ir įplaukos kitais metais turėtų būti 21,7 mln. eurų, arba 32,2 proc. didesnės.
Planuojama, kad darbuotojams kitąmet bus išmokėta 8,5 mln. eurų – 17,5 proc. mažiau (šiemet – 10,3 mln. eurų).
Numatomas fondo lėšų likutis kitų metų pradžioje turėtų siekti 46,9 mln. eurų, o 2019-ųjų sausio 1 dieną – 59,658 mln. eurų.
