Pirmadienį Vyriausybės siūlymai atrasti papildomų pajamų į biudžetą patyrė fiasko. Seimas nesvarstęs atmetė NT mokestį, automobilių taršos mokestį, pasiūlymus didinti algas teisėjams, politikams, vadovams.
Kitus, pavyzdžiui, akcizų pakeitimus pateikti pavyko tik dėl to, kad „už“ balsavo dalis konservatorių – be jų nebūtų pakakę valdančiųjų balsų, mat įvairiai balsavo tiek koalicijos partnerė „Lietuvos gerovė“ (LG), tiek socialdemokatų darbo frakcijos atstovai. Taip pat ir dėl NT mokesčio lengvatos žemės ūkio paskirties žemei – to nepalaikė socialdarbiečiai, susilaikė 9 valstiečiai, o pateikti pavyko dėl to, kad „už“ balsavo dalis konservatorių.
Net ir paties Seimo iniciatyva dėl apyvartos mokesčio prekybininkams įvedimo sulaukė tik 46 balsų „už“ – ne visi valdančiųjų atstovai mokestį palaikė, o jei skystos opozicijos gretos būtų darnesnės, mokestis galėjo būti atmestas dar pateikimo metu.
Tačiau pirmadienį Seimas gana vieningai balsavo už šalpos pensijų didinimą, už vaiko pinigų didinimą, už algų tarnautojams didinimą – teikta ir kitų pasiūlymų, kaip padidinti išmokas, atlyginimus ir pan.
A.Butkevičius: tai nepagarba Vyriausybei
15min studijoje viešėjęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas A.Butkevičius tikina, kad dar pateikimo metu „yra visiškai nekorektiška ir politiškai neišmintinga atmesti projektą“.
„Diskutuokime po pateikimo. Svarstymo metu, iki priėmimo – tikrai turėsime laiko. Kai atmetimas įvyksta pateikimo metu, ir jeigu taip balsuoja iš valdančiosios daugumos, tai yra nepagarba Vyriausybei. Tai tikrai toks politinis demonstravimas viešai. Tuo opozicija puikiai pasinaudoja. Man tai tikrai nebuvo priimtina, manau, atsirado tam tikras chaosas. Bet chaosas būna suvaldomas“, – kalba A.Butkevičius.
Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas mano, kad valdančioji dauguma vis dar egzistuoja, tačiau tokiais balsavimais parodė nepasitikėjimą Vyriausybe.
„Klausimas, kaip gali būti taip, kai labai svarbių esminių balsavimų metu tos pačios frakcijos nuomonė gali pasidalinti į tris skirtingas pozicijas, panašiai po tiek pat žmonių, pvz., balsuojant dėl vieno vieno ar kito įstatymo projekto ir Vyriausybės išvados“, – kalbėjo S.Malinauskas.
Pasak jo, biudžeto pateikimas parodė, kad vieningos nuomonės nėra.
„Šiandien pagrindinė frakcijos vadovybės užduotis, turbūt, yra suvaldyti, kad nebūtų chaoso, kad būtų tam tikra politinė drausmė. Dabar ką mes matome iš Vyriausybės pozicijos – mes pateikėme subalansuotą biudžeto variantą, už jį prisiimame visišką atsakomybę. Mokestiniai siūlymai, kurie yra pakankamai ilgai diskutuoti. Taršos mokestis yra nuo praėjusių metų diskutuotas, su praėjusių metų biudžetu buvo galvota teikti, bet buvo atidėta. NT mokestis taip pat siūlomas nuosekliai, nuo praėjusių metų, didinti jo bazę“, – kalbėjo S.Malinauskas.
Esamą situaciją jis netgi lygina su 2008-aisiais metais, kuomet krizės priešaušryje vyko rinkimai.
„Mes matome aiškių ženklų, kad formuojasi situacija, kuri buvo 2008 metais, kai artėja rinkimai, visiškai nežiūrime į tai, kokios yra realios valstybės galimybės, o Vyriausybė, siūlanti subalansuotus sprendimus, staiga pasidaro blogoji Vyriausybė, kuri siūlo kažkokius mokesčius, arba per mažai gydytojams, ar per mažai medikams“, – sako S.Malinauskas.
Nebeliko „kietos rankos“
Abu politikai mini, kad dabartinę situaciją sukūrė politinės lyderystės trūkumas – anksčiau sprendimai būdavo priimami „kieta ranka“.
S.Malinauskas aiškina, kad Vyriausybė yra deleguota Seimo daugumos, ir dauguma pati pirmiausia turėtų būti suinteresuota, kad Vyriausybė gautų paramą.
„Dvejus metus, paprastai žmogiškai kalbant, situacija būdavo tokia – visą laiką frakcijoje pasigirsdavo kažkokių balsų, abejonių ir t.t. Na, bet ateidavo premjeras Saulius Skvernelis, jei reikdavo, padaužydavo kumščiu per stalą, pasikalbėdavo, ir kažkaip mes sugebėdavome su tais biudžetais praeiti. Ir nors būdavo abejonių visokiausių, kad kažkur kažkam per mažai, bet tie metai, kai veikia ši Vyriausybė, pripažinkime, nebuvo labai prasti Lietuvai, tiek pajamų augimo, pensijų prasme, kas tiktai nori“, – sako S.Malinauskas.
Anot jo, susiklostė situacija, kai premjeras „dėl objektyvių priežasčių negali eiti kumščiu daužyti“.
„Ir mes matome, kad palaida bala. Ir jei mes to nepaversime į sprendimus, kurie būtų orientuoti ne į rinkimus, o į Lietuvą, į mūsų šiek tiek tolimesnę perspektyvą, tai mes iš tiesų galime susidurti su labai rimtomis problemomis“, – sako S.Malinauskas.
A.Butkevičius jam antrina.
„Premjerai dažniausiai yra iš didžiųjų frakcijų, ir tikrai reikėdavo kai kada kumščiu į stalą padaužyt, kad suvoktų, suprastų, kad taip elgtis negalima. Gal kartais ir šita priežastis dabar yra“, – teigia A.Butkevičius.
Pasak jo, biudžeto pateikimo metu paprastai premjerai sėdi Seimo salėje, o partijoje būna aiškiai sutarta, kokie žmonės įpareigoti prisiimti atsakomybę.
Kas dabar „kumščio“ turėtų imtis?
„Partijos lyderis, nieko nepadarysi, jis tada turi imtis šitos atsakomybės, aišku, su premjeru pasikalbėti. Taip būdavo, aš manau, ir prie konservatorių, ir prie socialdemokratų. Nes visada Seimo narių apetitai yra dideli, mes puikai suprantame, kad duoti įsipareigojimai savo rinkėjams“, – apie drausmės stoką kalba A.Butkevičius.
Anot politiko, esama aplinka lemia ir populistinius naujus siūlymus, tokius kaip bankų ar prekybininkų mokesčiai.
„Jiems (Seimo nariams) reikia išsklaidyti abejones – labiausiai žinių trūkumas, abejonės, tai ir sukelia emocijas“, – kalbėjo A.Butkevičius.
Plano B gali nebūti – įspėja apie rimtas grėsmes
S.Malinauskas patikina, kad Seime ne itin suvokiama, kokios pasekmės bus balsuojant taip, kaip patinka – už didesnes išlaidas, bet prieš didesnius mokesčius ar pajamas.
„Mes matome, kad jau dabar biudžetą reikės perbalansuoti – Seimo nariai turės pasakyti, apsispręsti, kokias išlaidas mes mažiname“, – sako S.Malinauskas.
Anot jo, jei bus einama tik išlaidų didinimo keliu, galima krizė.
„Mes turėsime krizę. Galime turėti politinę krizę, bet dar svarbiau, besistengdami priimti kažkokius populistinius sprendimus, mes galime Lietuvą įstumti į krizę. Tą mes turėjom prieš 10 metų“, – sako S.Malinauskas.
Jis patikina, kad su Seimo frakcijomis buvo kalbamasi, buvo pasiekti susitarimai, pozicijos buvo paaiškintos.
„Jų dabar tiesiog nebesilaikoma ir labai sunku prognozuoti apskritai, kas bus toliau Seime“, – sako S.Malinauskas.
Priekaištus jis žeria ir opozicijai – už papildomus populistinius siūlymus, pvz., išleisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) perteklių ar rezervą. Esą dabartinis Seimas gali nubalsuoti ir už juos.
„Dabar Seime yra dešimtys žmonių iš skirtingų frakcijų, kurie, mano manymu, yra ten paskutinius metus ir tą puikiai supranta. Tokie populistiniai siūlymai, pvz., išleiskime papildomai PSDF 200 mln. eurų rezervą čia ir dabar, padidinkime biudžeto deficitą, pažeiskime fiskalinės drausmės įstatymus. Opozicija siūlydama galvoja, kad tam bus nepritarta. Tai, mielieji, gali būti, kad tam bus pritarta. Gali būti, kad tie žmonės, kurie tiesiog trenks durimis ir jų paprasčiausiai nebus, jie jums pritars. Ką jūs tada darysite?“, – kalbėjo S.Malinauskas.
Pasak jo, kol biudžete atmesta apie 90 milijonų eurų papildomų pajamų, „planas B“ egzistuoja, nors ši suma jau yra didesnė nei pajamų augimas krašto apsaugai, NPD lengvatos mažinimas, kt.
„Neįmanoma pasiruošti jokių planų B, jeigu ateitų įvairiausių siūlymų. Vakar jau jie skambėjo, kad pensijas padarytume ne mažiau pusės vidutinio darbo užmokesčio, tai kainuotų daugiau nei dvigubai, nei dabartinis pensijų indeksavimas. Jei ateitų tokie siūlymai ir jiems būtų pritarta pasismaginimo nata, tai balius, aišku, būtų linksmas, bet pagirios būtų labai labai liūdnos ir mes per tai jau esame perėję“, – sako S.Malinauskas.
Anot jo, siūlymai „nulaužti mokesčius“ gali galiausiai „nulaužti“ ir pačią Vyriausybę, tačiau didesnės problemos būtų ekonominės.
Tikisi prezidento užnugario – Vyriausybė po išlaidavimu nepasirašinės
Premjero patarėjas tikisi, kad Seimui užsimojus didinti išlaidas, atsakomybės imsis ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„Vyriausybė stumiama į kampą, be abejonės, nepasirašinėtų tokių siūlymų ir grąžintų svarstymą į savas vėžes. Aišku, yra prezidentas, kuris mažiausiai dar ketverius metus dirbs savo pozicijoje. Manau, jis viską labai atsakingai pasižiūrėtų“, – sako S.Malinauskas.
A.Butkevičius tikisi, kad Seimas nepažeis fiskalinės drausmės įstatymo, o jei taip būtų, prezidentas negalėtų pasirašyti tokio biudžeto. Fiskalinės drausmės įstatymas yra konstitucinis.
„Aš esu fiskalinės drausmės šalininkas, nes mano valdymo laikotarpiu šis įstatymas buvo priimtas. Galbūt jis per griežtas, bet geriau turėti griežtesnį, nei tokį, kur galime laviruoti. (…) Po šito neatsakingo požiūrio į pateiktus mokestinius įstatymų projektus vakar, manau, vis tiek turėtų būti pokalbis frakcijose, politinėje valdančiojoje daugumoje ir turėtų gal suvokti, kad nepriėmus biudžeto kitus metus mes turėsime dirbti su viena dvyliktąja – šių metų finansavimo lygiu“, – sako A.Butkevičius.
Pasak jo, emocijos nulėmė kai kuriuos Seimo pasirinkimus, politikas tikisi racionalesnių diskusijų pakartojus kai kurių teisės aktų pateikimą.
„Kalbant apie vieną dvyliktąją, gal atrodo, kad tai nerealus scenarijus, jis yra realus. Ir šitoje vietoje reikia susiprasti atsakomybės rėmuose, jau kalbant ne apie politinį išskaičiavimą, bet prieš rinkėjus, prieš žmones. Jei mes įvažiuojame į krizę, tai tokiu atveju mes turėsime politines pasekmes labai dideles“, – sako ir S.Malinauskas.