Rugsėjo pabaigoje Vyriausybė, iškvotusi prekybos tinklų atstovus, sudėliojo 16 punktų planą, kaip kovos su augančiomis kainomis. Vyriausybės pasitarimo metu buvo pristatyta analitika, kaip ir kodėl keitėsi kainos nuo 2010 metų.
Tame dokumente piešiama tiesioginė sąsaja tarp kainų augimo ir MMA – tose Europos Sąjungos valstybėse, kur sparčiau didinta alga, greičiau kilo ir kainos. Tiesa, Vyriausybė pabrėžia, kad tai nėra vienintelė kainų didėjimo priežastis. O analitikai priduria, kad kainos ir šiaip būtų augusios, net jei MMA nebūtų didinta.
Kainų augimo analizė
Vyriausybė, prieš priimdama kovos su kainomis planą, išanalizavo, kiek ir kodėl augo kainos.
Maisto kainų pokytis valstybėse yra susijęs su MMA pokyčiais, toliau dėsto Vyriausybė. Valstybėse, kur smarkiausiai augo kainos, tuo metu nemažai kelta ir minimali alga.
Galutinė maisto kaina vartotojui per 7 metus Lietuvoje augo palyginti sparčiai, konstatuoja Vyriausybė. Tai yra, 21,3 proc. Europos Sąjungoje sparčiau didėjo kainos tik Čekijoje (28,1 proc.), Maltoje (27,2 proc.), Estijoje (26,2 proc.).
Maisto kainų pokytis valstybėse yra susijęs su MMA pokyčiais, toliau dėsto Vyriausybė. Valstybėse, kur smarkiausiai augo kainos, tuo metu nemažai kelta ir minimali alga.
Tarkime, Čekijoje MMA didinta 139 eurais per 7 metų laikotarpį, Estijoje ji kilo 169 eurais, Vengrijoje, kurioje kainos kilo tiek, kiek ir Lietuvoje, MMA padidėjo 152 eurais, Lietuvoje – 164 eurais. Latvijoje kainos kilo 19,6 proc., o MMA – 150 eurų.
Savotiška anomalija stebima Rumunijoje – kainos padidėjo vos 9 proc., kai minimali alga į viršų šoktelėjo 225 eurais. Tiesa, Rumunijoje MMA kėlimas buvo gana spartus – jeigu pernai sausį ji siekė 275 eurus, tai šių metų sausį padidinta jau iki 407 eurų (132 eurais), ir gali būti, kad kainos tiesiog nespėja paskui algos didėjimą. Kaimyninėse Vengrijoje per metus MMA paaugo 33 eurais, Bulgarijoje – 25 eurais.
Toliau Vyriausybė nurodo, kad „nėra vienareikšmės išvados, kad kainos auga tik dėl MMA“. Konstatuojama, kad Lietuvoje kainos labiausiai auga perdirbimo ir prekybos grandyse, kai Europos Sąjungoje galutinė maisto kaina auga lėčiau nei žaliavos kaina. Lietuvoje žaliavos kaina, sumokama gamintojui ar augintojui, galutinėje kainoje sudaro vis mažesnę dalį.
Lietuva taip pat „žiba“ europinėje statistikoje pagal tai, kokią dalį namų ūkių išlaidų sudaro maistas. Lietuvos gyventojai maistui išleidžia daugiau nei penktadalį savo pajamų (2016 metų duomenimis). Pagal šį rodiklį Lietuvą lenkia tik Rumunija (26,4 proc.). Europos Sąjungoje maistui vidutiniškai išleidžiama 11,1 proc. pajamų.
„Žemės ūkio produkcijos galutinė kaina vartotojui Lietuvoje nuo 2010 m. išaugo daug lyginant su kitomis ES šalimis. To didžia dalimi nepaaiškina žaliavų kainų augimas ar importo kainų augimas. MMA augimas tai gali paaiškinti, bet NĖRA vienareikšmės išvados, kad VISĄ maisto kainos pokytį galima suversti atlyginimų augimo veiksniui“, – rašoma Vyriausybės dokumente.
Tuo metu 15min kalbinti analitikai taip pat neverčia kaltės vien MMA – kainos, jų manymu, būtų augusios net ir nedidinus MMA.
A.Izgorodinas: įmonės priverstos kelti kainas
„Jeigu net MMA ir nebūtų didinama, kainos vis tiek augtų – dėl spartaus darbo užmokesčio augimo, kuris fiksuojamas pastaruoju metu, taip pat dėl išorinių veiksnių (naftos kainų augimas pasaulyje)“, – 15min sakė Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ patarėjas ekonomikai.
Pasak jo, atlyginimus Lietuvoje labiausiai kelia ne didėjanti minimali alga, bet aštrėjanti įtampa Lietuvos darbo rinkoje.
„Šiuo metu 76 proc. darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje turi darbą arba jo aktyviai ieško, ir gyventojų aktyvumas muša rekordus. Tačiau tai reiškia, kad užimtumo prasme Lietuvos darbo rinka yra arti savo maksimumo ir sugeneruoti dar daugiau užimtųjų bus itin sudėtinga. Kita vertus, nors ilgalaikis nedarbas ir mažėja, ilgalaikiai bedarbiai vis dar sudaro net trečdalį visų Lietuvos bedarbių – šiuos žmones ištraukti iš nedarbo yra itin sudėtinga“, – dėstė analitikas.
Galiausiai Lietuvos ekonomikoje laisvų darbo vietų skaičius auga gerokai sparčiau nei užimtųjų skaičius. Nedarbo lygis Lietuvoje šiuo metu siekia 5,9 proc., o paskutinį kartą toks žemas nedarbo lygis Lietuvoje buvo fiksuotas 2006 m., t.y. prieš krizę.
„Ši aštri situacija darbo rinkoje ir yra pagrindinė priežastis, kuri skatina spartų vidutinio darbo užmokesčio augimą, o didėjanti minimali alga yra tik papildoma priežastis“, – sakė A.Izgorodinas.
Tačiau spartus darbo užmokesčio augimas taip pat didina ir infliacijos spaudimą, „kadangi įmonės nebegali viso darbo kaštų prieaugio kompensuoti iš nuosavų lėšų.“
Be to, brangstanti nafta vis didina spaudimą prekių ir paslaugų kainoms, aiškino jis.
T.Povilauskas: infliacija kerta skurdžiausiems
SEB banko vyriausiojo ekonomisto Tado Povilausko nuomone, MMA didinama subalansuotai, tai MMA įtaka bendram darbo jėgos sąnaudų augimui nėra labai didelis, todėl ir įtaka kainų lygio augimui taip pat yra mažesnė.
„Tačiau taip, buvo laikotarpių Lietuvoje, kai MMA po tam tikros stagnacijos buvo gerokai padidinimas (pvz., 2013 m. ar 2016 m.), kai MMA turėjo daug didesnę įtaką vidutinio darbo užmokesčio augimui. Beje, TVF savo tyrime yra pastebėjęs, kad pasaulyje 1 proc. padidinta MMA lemia maždaug 0,12–0,17 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje padidėjimą, bet tokiose šalyse kaip Lietuva šis santykis yra didesnis, – T.Povilauskas pridūrė, kad MMA įtaka kainų lygiui nėra išskirtinė. – Žinoma, ji yra, bet apsiriboja tam tikrų sektorių paslaugų ar prekių didinimu – valymo, sandėliavimo, prekybos sektoriuose.“
SEB makroekonomikos apžvalgoje buvo teigiama, kad, ekonomikai stabiliai atsigaunant kurį laiką, didėja pajamų nelygybė. Jai įtaką daro ir augančios kainos.
„Visi suprantame, kad didėjanti infliacija daro didžiausią neigiamą įtaką mažiausias pajamas gaunantiems asmenims, todėl jų perkamoji galia auga lėtai arba individualiais atvejais ir iš viso neauga, bet tai jau atskira tema: žmonių perkamosios galios klausimas.
Trečia, infliacija daro įtaką absoliutaus skurdo ribai, nes kai brangsta svarbiausios minimalaus vartojimo krepšelio (pagal jį skaičiuojama absoliutaus skurdo riba) sudėtis, tai didėja ir absoliutaus skurdo riba. Šiems metams absoliutaus skurdo riba yra 238 eurai, tikėtina, kad 2019 metams (tvirtinimas lapkritį/gruodį) bus nustatyta 2–3 proc. didesnė riba, nes infliacija šalyje šiemet sumažėjusi, palyginti su pernai“, – sakė T.Povilauskas.
Už tris prekes jau mokame daugiau nei europiečiai
Šiemet sparčiai brangsta degalai, maisto kainos, nors ir lėčiau nei pernai, taip pat kyla. Tačiau darbo užmokestis į viršų stiebiasi daug greičiau nei kainos, todėl Lietuvos banko specialistai ramina, kad gyventojų perkamoji galia ir toliau auga. Tiesa, už kai kuriuos produktus jau mokame daugiau nei vidutinis europietis, kiek anksčiau aiškino Lietuvos banko specialistai.
Maisto kainos Lietuvoje taip pat kyla greičiau nei ES – nuo sausio iki rugpjūčio kainos pakilo 2,4 proc., palyginti su 2,1 proc. ES vidurkiu.
Lietuva iš ES taip pat išsiskiria paslaugų kainų augimu – ES vidutiniškai jos brango 1,5 proc., o Lietuvoje į viršų šovė net 4 proc.
Nepaisant spartaus kainų didėjimo, dauguma prekių Lietuvoje vis dar kainuoja mažiau nei vidutiniškai ES. Tiesa, avalynės, aprangos ir alkoholinių gėrimų kainomis jau aplenkėme ES – už šiuos produktus Lietuvos gyventojai jau moka daugiau nei vidutinis europietis.
