Konfederacijos skunde teigiama, kad Vyriausybės nustatomos ūkinės veiklos reguliavimo taisyklės yra nenuoseklios, neobjektyvios, nepagrįstos aiškiais duomenimis ar skaičiavimais dėl vienokių ar kitokių ribojimų taikymo maisto ir kitų prekių prekyba užsiimančioms įmonėms.
Pasak D.Arlausko, pavyzdžiui, neaišku, kuo remiantis Vyriausybė skirtingiems prekybininkams nustatė skirtingus reikalavimus dėl prekybos ploto pirkėjams, reikalavimo turėti tiesioginį išėjimą į lauką ar priėmė sprendimą leisti vykdyti prekybą tik konkretų prekybos plotą turėjusioms parduotuvėms (turimas omenyje galiojęs 300 kv. m. prekybos ploto reikalavimas).
„Dėl tokių nepagrįstų reikalavimų vis dar tebėra sudaromos skirtingos sąlygos veikti konkurentams, todėl toks Vyriausybės reguliavimas pažeidžia atitinkamas Europos Sąjungos taisykles, kurių valstybės narės turi laikytis“, – pranešime teigia D.Arlauskas.
Pasak jo, ribojama laisvė užsiimti pasirinktu verslu, teisė į nuosavybę, lygybė prieš įstatymą, teisė į gerą administravimą bei pažeidžiamas nediskriminavimo principas.
„Toks ūkinės veiklos reguliavimas yra nepatrauklus ir stabdantis užsienio investuotojus nuo investicijų Lietuvoje“, – teigia darbdavių atstovas.
LDK mano, kad net ir karantino laikotarpiu ūkinė veikla turi būti reguliuojama nuosekliai ir pagrįstai siekiant išsaugoti vienodas konkurencijos sąlygas.
LDK nuo sausio vidurio ragino Vyriausybę leisti atidaryti ne maisto parduotuves.
Vyriausybei nuo gruodžio vidurio turgavietėse leista prekiauti tik maisto produktais, o nuo vasario vidurio sušvelninus karantino sąlygas ir leidus veiklą atnaujinti nedidelėms ne maisto prekių parduotuvėms su įėjimu iš lauko, turgaviečių prekeiviai, turintys kioskus su atskiru įėjimu, vis dar negali jų atverti. Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako, kad prekybininkai jaučiasi diskriminuojami.
Lietuvos turgaviečių atstovai vasario viduryje buvo pranešę, kad rengia ieškinius valstybei dėl karantino apribojimų, kurie, jų teigimu, pažeidžia konkurencijos taisykles ir proteguoja stambiuosius prekybininkus.
Apie ketinimus kreiptis į teismą dėl karantino apribojimų kalbėjo ir Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba.
Konkurencijos taryba yra pareiškusi, kad netiria, kokią įtaką mažmeninės prekybos rinkos persiskirstymui turėjo koronaviruso krizė, kai vieniems prekybininkams buvo leidžiama veikti, o kitiems – ne. Šarūnas Keserauskas įspėja, kad ne visi statistiniai duomenys pavyzdžiui, prekybininkų apyvartos, gali parodyti dėl krizės įvykusį rinkos galios pasikeitimą.
Tačiau jis yra ne kartą pabrėžęs, kad dėl karantino įvesti įmonių veiklos apribojimai turi būti proporcingi ir nesuteikti nepagrįstų privilegijų vieniems verslo atstovams, diskriminuodami kitus.
Antrasis karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio pradžios. Buvusios Sauliaus Skvernelio vyriausybės sprendimu buvo uždarytos kavinės, barai ir restoranai, sporto klubai, kino teatrai, uždrausti žiūrovai sporto renginiuose, apribotos pamokos mokyklose.
Ingridos Šimonytės vyriausybė karantiną gruodžio viduryje dar sugriežtino, nurodė užsidaryti ne maisto prekių parduotuvėms ir daugumai paslaugų teikėjų, uždraudė be svarbių priežasčių išvykti iš savivaldybės ir bendrauti daugiau nei vienam namų ūkiui, pratęstas moksleivių nuotolinis ugdymas.
