Jis penktadienį pirmininkavo darbo grupės dėl viešojo sektoriaus finansavimo posėdžiui.
Statistikos departamento duomenimis, mokytojai Lietuvoje uždirba 739 eurus „į rankas“, o vidutinis atlyginimas šalyje siekia 728 eurus.
„Neapsisprendėme, koks mokytojų algų procentas nuo VDU turi būti, ar 110, ar 120, ar 130 procentų, bet mokytojų algos turi būti didesnės, nei yra VDU“, – kalbėjo Vyriausybės vicekancleris.
Vyriausybė žada, kad kitąmet mokytojų atlyginimai turėtų būtų didinami beveik dešimtadaliu dėl baigiamos įvesti etatinio apmokėjimo sistemos.
Tačiau kol kas neaišku, kaip pedagogų atlyginimus pakeis Seimo priimtos prezidentės Dalios Grybauskaitės pataisos bei Švietimo ir mokslo ministerijos veiksmai tobulinant rugsėjį įvestą etatinį modelį.
Penktadaliu didesnių algų reikalauja streiką penktadienį sustabdžiusi Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjunga.
D.Matulionis teigė, kad pinigų mokytojų algoms galėtų atsirasti po ministerijai pavaldžių įstaigų pertvarkos – ji turėtų būti pristatyta šių metų pabaigoje.
Dalį lėšų žadama gauti po pavaldžių įstaigų audito, inicijuoto laikinojo Švietimo ir mokslo ministerijos vadovo, susisiekimo ministro Roko Masiulio.
„Sieksime sutaupyti iki 20 proc. lėšų (iš pavaldžioms įstaigoms skiriamų asignavimų – BNS)“, – sakė Vyriausybės vicekancleris.
Jis taip pat pabrėžė, kad kalbėti apie mokyklų uždarymą regionuose būtina kalbėti ne tik ekonominiu, bet ir „socialinės, regioninės politikos aspektu“.
Svarstoma indeksuoti bazinį dydį, skirtą skaičiuoti biudžetininkų algoms
Visi sutariame, kad indeksavimas turėtų būti. Atskaitos taškas turėtų būti infliacijos kriterijus“, – BNS po grupės posėdžio penktadienį sakė jos pirmininkas, Vyriausybės vicekancleris D.Matulionis.
Pasak jo, indeksavimo mechanizme galėtų būti įvesti saugikliai, kad bazinis dydis nemažėtų defliacijos atveju, taip pat drastiškai neaugtų smarkios infliacijos metu.
Vicekancleris tvirtino, kad darbo grupėje taip pat sutarta iki tol atstatyti prieškrizinį bazinį dydį ir padaryti tai greičiau, nei daroma dabar.
Pareiginės algos bazinis dydis nuo kitų metų pagal dabartinę mokesčių sistemą sieks 134,2 euro. Palyginti su šiemet, jis augs maždaug 1,7 euro.
Šie pokyčiai leis kitąmet biudžetininkų algas padidinti iki keliasdešimties eurų per mėnesį.
Po mokesčių konsolidacijos bazinis dydis sieks 173 eurų, o norint atstatyti šį rodiklį atstatyti į prieškrizinį lygį, jį reikia padidinti dar 10 eurų.
Pasak D.Matulionio, tai valstybei papildomai kainuotų 250 mln. eurų.
„Dabar turime apsispręsti, per kiek laiko tai padarysime“, – kalbėjo darbo grupės vadovas.
Parlamentaras, opozicinių konservatorių atstovas Algirdas Sysas teigė pritariantis pasiūlymams dėl bazinio dydžio indeksavimo, tačiau reiškė nerimą, kad daugelio dydžių susiejimas su ekonominiais rodikliais panaikina galimybes profesinėms sąjungoms derėtis, o politikams – lankstumą priimti sprendimus.
„Mes juk kalbame daug apie socialinį dialogą. Ką tada kalbės partneriai: apie gerą orą, apie šaligatvius? Siūlau sutarti dėl globalinių dalykų, o detales palikti deryboms“, – BNS sakė Seimo narys.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ragino ieškoti būdų daugiau mokėti mažiausiai uždirbantiems biudžetininkams.
„Jeigu mes pridedame visiems 10 eurų, tai nėra blogai, bet turime pagalvoti apie tai, kaip labiau kilstelėti tas apačias“, – BNS teigė I.Ruginienė.
Pagal bazinį dydį yra skaičiuojamos politikų, valstybės pareigūnų, tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų algos.
D.Matulionis paragino savivaldybes aktyviau dalyvauti optimizuojant mokyklų tinklą.
Darbo grupė dėl viešojo sektoriaus finansavimo pasiūlymus turi pateikti iki vasario.
