Statistikos departamento duomenimis, darbo užmokesčio atotrūkiui įtakos turėjo ne teisinio, o socialinio ir ekonominio pobūdžio veiksniai – vyrų ir moterų skaičius tam tikroje ekonominėje veikloje, jų profesija, išsilavinimas, amžius, darbo stažas ir kitos priežastys.
Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2016 metais buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 38,3 procento. Informacijos ir ryšių įmonėse šis rodiklis buvo 29,9 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įmonėse – 29,6 procento.
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo veiklų, 2016 metaios sudarė 14,4 proc. (valstybės sektoriuje – 13,7 proc., privačiajame – 17,6 proc.) ir, palyginti su 2015 metais, padidėjo 0,2 procentinio punkto (valstybės sektoriuje sumažėjo 0,7, o privačiajame padidėjo 0,1 procentinio punkto).
Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo veiklų, pernai buvo 35–44 metų amžiaus darbuotojų (20 proc.) grupėje, o mažiausias – vyresnių nei 65 metų darbuotojų (13,8 proc.) amžiaus grupėje.
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis Europos Sąjungoje (ES) 2015 metais sudarė 16,3 proc. ir per metus sumažėjo 0,4 procentinio punkto. 2015 metais mažiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo Italijoje ir Liuksemburge (po 5,5 proc.), o didžiausias – Estijoje (26,9 proc.).
