Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos realus BVP augo 2,8 proc., tiesa, nemaža dalis metinio augimo vyko iš inercijos – per ketvirtį ekonomika krito -0,4 proc. Kita vertus, aukšta infliacija, energetikos krizė bei augančios palūkanos slopins pasaulinę paklausą, todėl antrąjį šių metų pusmetį sunku tikėtis ekonomikos augimo.
Aukšta infliacija smukdo vartojimą
Namų ūkių vartojimas, neabejotinai, neigiamai veikė ekonomikos augimą. Dėl aukštos infliacijos krentanti perkamoji galia ir gana pesimistiški gyventojų lūkesčiai turėjo įtakos mažesnei paklausai.
Birželio mėnesio mažmeninės prekybos duomenys rodo -3,5 proc. prekybos apimčių susitraukimą. Silpnos vartojimo tendencijos, tikėtina, tęsis iki pat metų pabaigos. Gera padėtis darbo rinkoje ir valstybės parama labiausiai pažeidžiamoms grupėms amortizuos vartojimo susitraukimą, tačiau tikrai ne visa apimtimi.
Investicijos nors ir nežymiai, bet teigiamai prisidėjo prie ekonomikos augimo. Statistikos departamento duomenimis, gegužę buvo pastatyta 1,7 proc. daugiau pastatų nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tiesa, inžinerinių statinių statyba smunka, tai atspindi ir trikdžius įgyvendinant valstybinius užsakymus, kurie kyla dėl išsipūtusių statybų kainų ir tiekimo sutrikimų.
Verslo kreditavimas, lyginant su praėjusiais metais, ūgtelėjo net 17 proc., ir tai leidžia daryti prielaidą, kad įmonių investicijos bei atsargų įsigijimai augo.
Silpnos vartojimo tendencijos, tikėtina, tęsis iki pat metų pabaigos.
Eksportas palaiko ekonomikos augimą
Išorės paklausa, tikėtina, teigiamai prisidėjo prie BVP augimo. Pilnų užsienio prekybos duomenų dar neturime, tačiau gegužės mėnesį ir nominalus eksportas, ir importas augo maždaug 26 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Įvertinus tai, kad importo kainos augo daug sparčiau, realus grynasis eksportas teigiamai prisidėjo ekonomikos augimo.
Tiesa, žvelgiant į nominalius skaičius, situacija nėra ideali − didelė energetinė priklausomybė lėmė, kad Lietuvos prekybos deficitas pirmąjį šių metų ketvirtį siekė net -6,7 proc. Tai tik dar kartą išryškina investicijų į atsinaujinančią energetiką bei energijos efektyvumą svarbą.
Darbo rinka recesijos ženklų nesiunčia
Pasaulinėse medijose pastarosiomis savaitėmis verda ginčai dėl recesijos apibrėžimų. Technine recesija dažniausiai vadinamas BVP susitraukimas du ketvirčius iš eilės, ir esant tokioms sudėtingoms tarptautinėms sąlygoms, tikėtina, kad tokio scenarijaus nepavyks išvengti.
Kita vertus, neženklus pajamų sumažėjimas nebūtinai reiškia gyvenimo pablogėjimą ar krizę, todėl ekonomistai yra linkę vertinti daugiau rodiklių. Ypatingos svarbos yra darbo rinkos rodikliai. Nedarbo lygis antrąjį šių metų ketvirtį ir toliau mažėjo, nepaisant lėtėjančios
ekonomikos, ir gegužę pasiekė 6 proc., tad darbo rinka recesijos signalų kol kas nesiunčia. Laisvų darbo vietų skaičius (įvertinus sezoniškumą) pastaraisiais mėnesiais labai stipriai krito. Tai rodo verslų atsargumą dėl ateities, tačiau gali būti ir ankstyvas signalas apie prastėjančią situaciją darbo rinkoje.
Pasaulio rinkose − gerų naujienų mažai
Lietuva yra ypatingai atvira ekonomika, priklausoma nuo Europos ir viso pasaulio augimo. Ir deja, pasaulis gerų naujienų šiuo metu neturi, o aibė pasaulinių tendencijų lėtins augimą.
Kinijos ekonomika auga perpus lėčiau, nei planavo Kinijos komunistų partija. Tebesitęsianti nekilnojamo turto krizė, panašu, transformuojasi į finansų krizę. Negana to, Kinija neatsisako griežtų karantinų kovoje su pandemija, todėl neauga vartojimas ir kyla nedarbo lygis. Kinija kovoja su ekonomikos sulėtėjimu didindama viešąsias investicijas, tačiau šioje srityje vis sunkiau rasti vertingų projektų, todėl ekonomikos stimuliavimas nėra ypatingai efektyvus.
Centriniai bankai visame pasaulyje bando kovoti su infliacija didindami palūkanas. Aukštesnės palūkanos lėtina ekonomikas ir pradeda kelti problemas silpnesnėms įmonėms ir valstybėms. JAV federalinis rezervų bankas jau spėjo palūkanas pakelti iki 2,5 proc., o kadangi daugelis besivystančių šalių skolinasi doleriais, tai gali sukelti valstybių skolų krizių bangą Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje.
Europoje situaciją labai komplikuoja bręstanti energetikos krizė. Rusijai praktiškai nutraukus dujų tiekimą, sunku užtikrinti pakankamą energijos kiekį žiemai. Europos energetikos rinka dar turi resursų užkamšyti atsivėrusią energetikos skylę – taupyti energiją šildymo sąskaita, deginti nešvaresnį kurą. Tačiau tai stipriai atsilieps ne tik per krentantį vartojimą ir aukštas kainas, bet paveiks ir energetiškai intensyvią pramonę. Recesija Vokietijoje šiemet yra praktiškai garantuota.
Tokioje ekonominėje aplinkoje stiprus Lietuvos ekonomikos augimas yra vargiai įmanomas, todėl ateinančius pusę metų mūsų šalies ekonomika arba stagnuos, arba net nežymiai trauksis.
Pastarojo verslo ciklo metu Lietuva augo tvariai, ekonomikoje nėra ryškių disbalansų, viešojo ir privataus sektorių įsiskolinimas yra nedidelis. Todėl bendrai vertinant, Lietuva yra gerose pozicijose susidoroti su ekonominiais iššūkiais, tačiau neigiamų staigmenų, be abejo, visada gali atsirasti.
